Kaip Šiaurės Korėja 1974 metais pavogė tūkstantį Volvo automobilių

Šiaurės Korėja – tai labai uždara totalitarinė socialistinė valstybė. Komunistinės Korėjos Darbininkų partijos valdoma šalis yra labai varginga, todėl ir automobilių čia nėra daug. Tiesą sakant, net ne visiems žmonėms leidžiama turėti automobilį. Tačiau kartais Pchenjano gatvėse galima pamatyti ir vieną-kitą vogtą Volvo 144.

Kodėl vogtą? Nes už tūkstantį Volvo 144 automobilių Šiaurės Korėja niekada nesumokėjo, nors juos pirko legaliai. Bet ši istorija yra dar keistesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Šiaurės Korėja pasibaigus Korėjos karui ne iš karto buvo pripažinta kaip nepriklausoma valstybė. Vykstant Šaltajam karui Šiaurės Korėja buvo matoma kaip Sovietų sąjungos ir Kinijos kūrinys. Ir pakankamai pavojinga valstybė, kuri gali vėl įžiebti naują karinį konfliktą. Visą tai galima trumpai apibūdinti taip – Šiaurės Korėjos ir Vakarų santykiai visada buvo prasti.

Kaip tikriausiai žinote, Šiaurės Korėjai dabar taikomos sankcijos, kurios riboja Vakarų valstybių galimybes prekiauti su šia Azijos šalimi. Tačiau kadaise aštuntajame dešimtmetyje Šiaurės Korėja norėjo palaikyti ekonominius santykius su Europos šalimis ir tokių galimybių dar buvo. Štai Švedijos kairieji norėjo užmegzti glaudesnius santykius su Šiaurės Korėja, kurią matė kaip daug potencialo turinčią eksporto rinką.

Šiaurės Korėjos delegacija 1969 metais apsilankė Stokholme, kur susitiko su Užsienio reikalų ministerijos žmonėmis (bet ne ministru). Jau 1970 metais Švedijoje buvo įkurtas Šiaurės Korėjos informacijos biuras, skirtas supažindinti Švedijos pramonę su Šiaurės Korėjos rinka. 1973 metais, kai Švedija ir Šiaurės Korėja užmezgė diplomatinius santykius, tas biuras virto ambasada. Švedija manė, kad gali tapti diplomatiniu ir ekonominiu tiltu tarp Europos ir Šiaurės Korėjos. Tačiau Skandinavijos valstybei greitai teko išmokti ne tokias saldžias pamokas apie socialistinių diktatūrų veikimą.

Šiaurės Korėja vagia Volvo

1974 metais Pchenjane įvyko Švedijos-Šiaurės Korėjos prekybos mugė, kur buvo pristatyti įvairūs eksportui ruošiami produktai. Šiaurės Korėjos diktatorių šeimą ypač sudomino švedų inžineriniai pajėgumai. Tuometinis (ir paskutinis) prezidentas Kim Il-sungas apsipirko – įsigijo laivų įrangos, gręžimo mašinų, švedišką pirtį ir net tūkstantį Volvo 144 automobilių.

Netrukus Volvo automobiliai ir kiti daiktai iškeliavo į Šiaurės Korėją, kur buvo paskirstyti partijos nariams, gamyklų vadovams, karininkams ir kitiems režimui reikalingiems žmonėms. Volvo 144 tuo metu nebuvo naujas modelis. Tiesą sakant, tais 1974 metais Volvo 144 gamyba buvo nutraukta – jis buvo pakeistas 240. Kita vertus, tai buvo vidutinės klasės sedanai, kuriuos laisvoje Europoje mėgo ir įmonės, ir šeimos. 4,65 metrų ilgio Volvo 144 sedanas buvo praktiška mašina, net jei dizainu žmonių per daug ir nežavėjo.

Švedija šiuo sandoriu džiaugėsi neilgai, nes netrukus tapo aišku, kad Šiaurės Korėja ne tik neketina sumokėti už importuotas prekes, bet net ir negali to padaryti, nes neturi pinigų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje Norvegijos ir Švedijos pareigūnai sučiupo Šiaurės Korėjos diplomatus užsiiminėjant kontrabanda. 4000 butelių pigaus alkoholio butelių ir daugybė cigarečių buvo skirta platinimui Europos juodosiose rinkose. Ir tai nebuvo kelių žmonių operacija – tai buvo Šiaurės Korėjos režimo bandymas užsidirbti. Automobilius ir pramoninius įrenginius perkanti Šiaurės Korėja bandė užsidirbti iš kontrabandos, platinamos diplomatiniais keliais!

Šiaurės Korėja tuo metu gausiai skolinosi tarptautinėse finansinėse rinkose, tačiau tuos pinigus išvaistė grandioziniams prestižą didinantiems projektams. Pajamų šaltinių ten yra, bet jie yra suvaržyti ne tik sankcijomis, bet ir planinės stalinistinės ekonomikos nesąmonėmis. Ir ekstravagantišku valdančiosios šeimos gyvenimo būdu. Šiaurės Korėja iki šiol yra skolinga milijardus, o toje skoloje yra ir neapmokėta sąskaita už Volvo automobilius.

Tiesa, nuostolius patyrė ne Volvo, o Švedija. Švedijos Eksporto kredito agentūra (EKN) apdraudė eksportą į Šiaurės Korėją, taip drąsindama kompanijas leistis į šiuos sudėtingus ekonominius santykius. Rezultatas – Šiaurės Korėja Švedijai dabar yra skolinga daugiau nei 330 milijonų dolerių.

Tų Volvo 144 importas į Šiaurės Korėją sovietų diplomatų buvo pavadintas didžiausia automobilių vagyste pasaulio istorijoje. Šių automobilių dar visai neseniai Pchenjane buvo nemažai, nors dabar jiems jau trūksta detalių. Aišku, jie ne kartą keitė rankas – komunistų lyderiai jau seniai važinėja naujesniais automobiliais. Taigi, tikėtina, kad dabartiniai jų savininkai net nežino apie keistą jų importo istoriją.

Beje, Šiaurės Korėjoje galima pamatyti ir daugiau vakarietiškų automobilių. Sankcijų varžomą valstybę jie pasiekia įvairiais kanalais. Jie gali būti perkami Rytų Europoje, eksportuojami į vieną iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių (pavyzdžiui, Kazachstaną), iš ten pervežami į Kiniją, o tada tyliai permetami per sieną. Kim Jong-unas važinėja nauju šarvuotu Mercedes-Maybach Pullman Guard limuzinu, kuris irgi buvo nupirktas ir importuotas neoficialiai, taip išvengiant tarptautinių sankcijų suvaržymų.