Kiek valstybių gamina superautomobilius? Italija, Jungtinė Karalystė, JAV, Japonija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija. Kad ir kiek plėstume šį sąrašą, Rusijos jame nebūtų. O turėjo būti – ar dar prisimenate Marussia vardą? Kur dingo šis rusiškų superautomobilių gamintojas?

Marussia B1 – pirmasis Rusijos superautomobilis. (Rutger van der Maar, Wikimedia(CC BY 2.0)

Marussia Motors buvo įkurta 2007 metais. Tai buvo lenktynininko, inžinieriaus, komiko ir rusiškos „Aukščiausios pavaros“ vedėjo Nikolajaus Fomenko vaizduotės kūrinys, kuris iš tikrųjų sulaukė nemažai investicijų. Iš pat pradžių buvo žadama, kad Marussia taps pirmuoju Rusijos superautomobilių gamintoju. Ir ilgai laukti nereikėjo – jau 2008 metais Maskvoje parodytas Marussia B1 prototipas.

Pirmojo rusiško superautomobilio kūrėjai tuomet džiaugėsi, kad automobilis buvo sukurtas tik Rusijoje – Marussia nesikreipė į jokius dizaino namus. Pininfarina? Bertone? Ne – Marussia žino ką daro. Taigi, B1 buvo reto baisumo automobilis, tačiau tai nesumažino Rusijos automobilių mėgėjų entuziazmo.

Veidas, kurio ir mama nemylėtų. (Stanislav Kozlovskiy, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Netrukus Marussia paskelbė ir daugiau naujienų. Gamykloje Maskvoje jau dirbo 500 žmonių, o B1 jau 2009 metais oficialiai žengė į serijinės gamybos stadiją. 2010 metais Marussia vėl visus nustebino, kai įsigijo didžiąją Virgin Racing Formulės 1 komandos dalį. Iš pradžių komanda vadinosi Marussia Virgin Racing, o jau 2012-2014 metais varžėsi Marussia vardu. Tiesa, visiškai nesėkmingai.

Per 74 lenktynes Marussia F1 komanda pelnė 2 taškus. (Habeed Hameed, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Marussia B1 buvo baisus, bet įdomus automobilis. Jo viduryje buvo atmosferinis 3,5 litrų arba turbokompresorinis 2,8 litrų V6 variklis – jie išvystė 360-420 AG ir per 6 laipsnių automatinę transmisiją suko tik galinius automobilio ratus. Marussia žadėjo, kad B1 iki 100 km/val. bėgėsis tik 3,2 sekundes ir pasieks maksimalų 305 km/val. greitį (vėliau skelbtas 310 ir 340 km/val. rodiklis). Marussia B1 greičio paslaptis buvo itin mažas svoris – iš aliuminio ir kompozitinių medžiagų pagamintas automobilis svėrė tik 1,1 t.

Marussia B1 salonas. Automobilis turėjo aliumininę bazę ir plieninį rėmą saugumui užtikrinti. (Stanislav Kozlovskiy, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

B1 pardavimai nespėjo prasidėti, kai Marussia 2009-ųjų Ženevos automobilių parodoje pristatė B2 – šiek tiek gražesnį, tačiau mechaniškai identišką automobilį. Jis pasižymėjo identiškomis dinaminėmis charakteristikomis, tačiau atrodė aštresnis ir modernesnis. Fomenko teigė, kad 80 % šio automobilio yra gaminama Rusijoje. jau tuomet buvo įtariama, kad kompaniją kamuoja problemos – kam reikalingas antras modelis, kuris yra identiškas pirmajam?

Nepaisant kritikos, 2010 metais Maskvoje atidarytas Marussia salonas. Tačiau tuomet žiniasklaida rašė, kad B1 ir B2 rusiškumas tėra mitas. Kokie dar 80 % gali būti rusiški, kai Marussia importuoja viską – nuo variklio ir transmisijos iki anglies pluošto, iš kurio gaminami automobilių kėbulai? Marussia naudojo Nissan 350Z ir Cosworth variklius. Tiesa, buvo teigiama, kad pastaruosius Cosworth kūrė kartu su Marussia.

Marussia B2 buvo šiek tiek modernesnis automobilis, tačiau kam jis buvo reikalingas, jei kompanija vis dar siūlė B1? (Ben, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Marussia automobiliai buvo išties pigūs – B1 kainavo 50-58 tūkstančius eurų, B2 – 60-70 tūkstančių eurų. Kitaip tariant, Marussia automobiliai savo kaina tikrai nepriminė superautomobilių. Tačiau žurnalistai apžiūrėję šiuos automobilius dažnai sakė, kad už tokią kokybę daugiau niekas ir nemokėtų. Ir nemokėjo – nors tikslūs pardavimai nėra aiškūs (skirtingi šaltiniai mini skirtingus skaičius), prie Marussia salonų pirkėjų eilės tikrai nesirikiavo.

2010 metais Marussia pristatė F2 visureigio koncepciją. Šį kiek keistai atrodantį automobilį turėjo gaminti suomių Valmet Automotive. Taigi, tuo metu Marussia turėjo 3 modelius, F1 komandą ir saloną Maskvoje. Tačiau tai ir buvo visų pasiekimų viršūnė.

Marussia B2 nuo B1 mechaniškai nesiskyrė. (Ben, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tikslūs pardavimai nėra žinomi, tačiau jie nebuvo dideli. 2014 metais Marussia bankrutavo. Daug nebaigtų automobilių liko pūti kažkur Maskvoje, o ir F1 ambicijos buvo nutrauktos, kai 2014 metais Julesas Bianchi Japonijoje patyrė avariją, po kurios taip ir nepabudo.

Daug kas tada manė, kad kompaniją į nebūtį vedė nesusipratimai ir kažkaip keistai neapibrėžta strategija – kam buvo reikalingas tas B1? Kodėl buvo skelbiama jo kaina, jei B2 buvo tiesiog šiek tiek gražesnis automobilis? Kodėl kompanija ėjo į F1, kai dar nebuvo sutvarkiusi savo automobilių gamybos? Ir kam jai tas visureigis?

Galiausiai, superautomobiliai yra specifinė automobilių kategorija. Žlunga daugelis naujų startuolių, manančių, kad gali konkuruoti su Ferrari, Lamborghini ir McLaren. „Pagamintas Rusijoje“ tiesiog neturi to paties skonio, net jei yra pigesnis.

2 KOMENTARAI

  1. Šiaip automobilis man tai labai gražus (ypač tas juodas). Bet kaip jie galėjo ant tokio supercar’o dėti kainą ~60,000 EUR? (facepalm) Taigi reikėtų dauginti iš 10 ar net 20.

    • Atsakymas dėl kainos labai paprastas – pigus variklis ir tragiška kokybė. Kaip vaiko pieštas dizainas, aišku, irgi nepadėjo.
      Be to, nors rusai kažkada norėjo lyginti Marussia su Ferrari, realistiškai tai buvo labiau jau Corvette konkurentas – kai tai supranti, tai ir kaina atrodo normali.

Komentuoti: NODUM Atšaukti atsakymą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia