Traktorius – tai kiekvieno ūkio darbinis arklys. Šiuolaikiniai traktoriai yra inžinerinės išmonės pavyzdžiai, pripildyti elektronikos gudrybių, galingų variklių ir komforto įrangos. Tačiau istorijoje būta laikų, kai traktoriai buvo kitokie. Pavyzdžiui, ar galite įsivaizduoti traktorių, kuris turi tik vieną didelį ratą? Vienu metu jie buvo net labai naudingi.
Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į vieną akivaizdų faktą – vienračiais šie traktoriai vadinti tik perkeltine prasme. Ant vieno rato visas traktorius, jo vairuotojas ir kokie nors padargai tikrai nebalansavo. Monowheel tractor pavadinimas prigijo dėl vieno varomo rato, kurį suko labai kompaktiškas mechanizmas. Iš tikrųjų šie traktoriai turėjo tris ratus. Įdomu ir tai, kad vienračiai traktoriai (prie tokio apibūdinimo ir liksime, jūs suprantate apie ką kalba) visada pasirodydavo istoriškai sunkiais laikais.
Pirmą kartą vienračiai traktoriai iškilo po Pirmojo pasaulinio karo. Aplinkybės tam buvo itin palankios. Ne tik reikėjo atgaivinti pramonę ir ekonomiką apskritai, bet ir technikos pasiekimai leido gaminti itin kompaktiškus galios agregatus. Trečiojo dešimtmečio pradžioje buvo atkreiptas dėmesys į motociklų variklių potencialą. Jie buvo maži, tačiau pakankamai galingi. Ant vieno rato sumontuotas visas motociklo variklis su galios perdavimo mechanizmu tapo labai naudingu įrankiu. Aišku, tik ne pats savaime.
Šiems vienaračiams, kurie tuo metu turėjo labai mažus ratus, buvo reikalingos priekabos. Jos buvo tvirtai sujungiamos su pačiu mechanizmu ir iš esmės tapdavo jo dalimi – vienas be kito dirbti negalėjo. Nors šie įrenginiai buvo vadinami traktoriais, iš tikrųjų jie pasitarnavo tik ten, kur buvo labai lygus paviršius. Jie dažnai važinėjo gamyklose, sandėliuose, kartais – geležinkelių dokuose ar panašiose vietose. Iš esmės jie pakeitė stumdomus vežimus ir karučius. Ūkio darbams jie netiko, tačiau sandėliuose pasitarnavo puikiai, nes galėjo apsisukti aplink savo ašį ir buvo pakankamai lengvai prižiūrimi.
Po Antrojo pasaulinio karo situacija buvo kur kas prastesnė. Tačiau tuo pat metu traktorius jau buvo įsitvirtinusi žemės ūkio dalis. Didžiojoje Britanijoje po karo ekonominė situacija buvo sudėtinga. Pirkimai iš užsienio buvo ribojami, o technikos tikrai reikėjo. Išeitis buvo rasta – buvo kuriami supaprastinti vienračiai traktoriai su nedideliais varikliais, bet įprasto dydžio varančiuoju ratu.
Šis išradimas atrodo išties keistai, tačiau kartu buvo genialus savo paprastumu. Dažnai jie buvo kuriami pačių kompanijų, kurios traktorius ir ketino naudoti. Pavyzdžiui, Boreham Wood kompanija dar 1945 metais sugalvojo, kaip iš paprasto trikampio rėmo pagaminti tokį traktorių ir pagamino mašiną, vadintą Opperman Motocart. Vienas varomas ratas centre turėjo 8 arklio jėgų variklį. Visas varantysis mechanizmas buvo sukiojamas be jokių pagalbinių priemonių – vairuoti šį traktorių buvo gana sunku. Vėliau panašus išradimas buvo užpatentuotas JAV, dar vėliau pasiekė Didžiosios Britanijos užjūrio kolonijas.
Nors atrodo kaip gana gremėzdiška mašina, Opperman Motocart pasitarnavo ne tik fabrikuose, bet ir žemės ūkyje. Juo ūkininkai veždavo įvairius krovinius ar netgi tempė daug galios nereikalaujančius padargus. Traktorius be krovinio galėjo pasiekti kiek didesnį nei 19 km/h greitį ir pavežti 2,5 tonų svorį.
Laikui bėgant ekonomika augo ir vienračiai tapo nebe tokie naudingi. Jie buvo tiesiog pakeisti geresnėmis mašinomis. Dabar juos galima išvysti tik muziejuose ar entuziastų suvažiavimuose.
Daugiau įdomios senovinės technikos ir traktorių:
10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote;
Vaikščiojančio karinio sunkvežimio prototipas;
Motociklų karietų lenktynės – pakvaišėlių sportas ir masių pramoga.
.jpg){kind=link}