Sakoma, kad karas yra žmonijos progreso variklis. Technologijų pažangą karo metu per prievartą gena būtinybė išlikti, pergudrauti priešininką ir iš konfliktinės situacijos išeiti nugalėtoju. Iš tikrųjų, nors Antrasis pasaulinis karas baigėsi daugiau nei prieš 70 metų, jo technologinės pažangos pasekmes jaučiame iki šiol. Šiame straipsnyje pateikiame 7 išradimus, kuriuos galima laikyti didžiausio žmonijos konflikto palikimu.
Kompiuteriai. Technologijų istorikai iki galo nesutaria, kada buvo išrastas pirmasis kompiuteris. Tiksliau sakant, kuris prietaisas tokiu galėtų būti laikomas. Visgi, britų „Colossus“ yra neblogas kandidatas į šį titulą. Tai – pirmasis pasaulyje elektroninis, skaitmeninis, programuojamas kompiuteris. Jis buvo paleistas 1943 metais su tikslu iššifruoti Vokietijos kariuomenės pranešimus. Teigiama, kad šie kompiuteriai svariai prisidėjo prie karo pabaigos veiksmų sėkmės, tačiau vėliau, siekiant išlaikyti slaptumą, buvo sunaikinti. Taip, deja, išnyko ir didelė dalis istorijos – net nebėra aišku, kokios asmenybės prisidėjo prie šio kompiuterio kūrimo.
Tačiau aišku, kad jis padarė tiesioginę įtaką šiuolaikinių kompiuterių atsiradimui. Taip, prietaisas, kuriuo parašytas šis straipsnis, bent jau iš dalies buvo išrastas Antrojo pasaulinio karo metu ir būtent karinėms reikmėms.
Super klijai. Cianakrilatas, arba ciano akrilatas, geriau žinomas super klijų vardu, taip pat buvo išrastas Antrojo Pasaulinio karo metu. 1942 metais Goodrich Company tyrinėjo skaidrų plastiką, siekdama išrasti tokį, kuris tiktų ginklų taikikliams gaminti. Visai atsitikinai buvo išrastas cianakrilatas – medžiaga, kuri prie visko lipo, labai greitai išdžiūdavo ir veikė kaip labai stiprūs klijai. Harry Cooveris, tuomet vadovavęs tyrėjų grupei, išradimą užpatentavo, tačiau iš karto nustūmė į šalį – juk ši medžiaga taikikliams visai nebuvo reikalinga, o vyko karas.
Išradimas prisimintas tik 1951 metais, kuomet Cooveris jau dirbo Eastman Kodak kompanijai. Pradėti gaminti klijai buvo labai populiarūs ir tuo metu atrodė bemaž stebuklingai. Dabar juos gamina keli skirtingi gamintojai, tačiau jų pradžia yra atsekama iki pat Antrojo Pasaulinio karo laikų.
Dokumentų kopijavimas. Kserografija, kitaip vadinama elektrofotografija, taip pat buvo išrasta Antrojo pasaulinio karo metu. Chesteris Carlsonas kurį laiką dirbo patentų biure. Jį erzino, kad kai kurias formas nuolat reikėjo perrašinėti ir tikrinti, kad nebūtų klaidų. Todėl jis, paskaitęs kelis Pálo Selényi darbus, išrado kserografiją, kuri buvo užpatentuota 1942 metais. Carlsono naudotas procesas buvo nerangus ir lėtas, reikalaujantis daug rankinio darbo, tačiau bendras principas padėjo pamatus ir šiandieninėms dokumentų kopijavimo mašinoms.
Medicininis penicilinas. Taip, pamenate teisingai – Aleksandras Flemingas peniciliną išrado dar 1929 metais, tačiau antibakterinė medžiaga nebuvo naudojama medicinoje – tam nebuvo galimybių. Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai jau Antrojo pasaulinio karo metais prie Flemingo prisidėjo ir australas Howardas Florey su vokiečiu Ernstu Chainu. Spaudžiant Antrajam pasauliniam karui trijulė surado būdą gaminti medicininį peniciliną ir jį naudoti – 1941 metais penicilinas pirmą kartą skirtas žmogui. Mokslininkai už šį išradimą gavo Nobelio farmakologijos ir medicinos premiją.
Standartiniai metaliniai kanistrai. Standartiniai metaliniai benzino kanistrai iš tiesų yra vienas iš svarbiųjų išradimų žmonijos istorijoje. Atrodo, toks paprastas daiktas nėra labai reikšmingas, tačiau genialus dizainas buvo kopijuojamas tiek kartų, kad dabar tokie kanistrai sutinkami visame pasaulyje. Juos išrado vokiečiai dar 1937 metais, nors kažkas panašaus buvo matoma ir pilietiniame kare Ispanijoje 1936 metais. 1939 metais Vokietijos kariuomenė jau turėjo tūkstančius šių kanistrų, o greitai juos pradėjo kopijuoti ir amerikiečiai, ir britai, ir sovietai.
Iš tikrųjų tokie kanistrai yra genialaus dizaino pavyzdys, stipriai pranokstantis prieš tai naudotas talpas. Jie lengvai atsidaro ir greitai užsidaro. Dėl savo tiesių linijų ir paprastos formos šiuos kanistrus galima labai tvarkingai ir talpiai sukrauti sandėliavimui ar logistikai. Galiausiai, tikrieji kanistrai turi tris rankenas – vidurinė skirta nešti pilnam kanistrui, o šoninės leidžia vienoje rankoje nešti dvi tuščias tokias talpa. Tokius kanistrus tebenaudoja ne tik civiliai, bet ir ne vienos šalies karinės pajėgos.
Lėktuvo kabinos su palaikomu slėgiu. Anksčiau keleiviniai lėktuvai nekildavo į didelį aukštį todėl, kad ten keleiviams ir pilotas trūko oro, o slėgių skirtumas kėlė ir kitas sveikatos bėdas. Tuo tarpu ilgo nuotolio bombonešiai turėjo kilti į didelį aukštį, todėl pilotai dėvėjo deguonies kaukes – jokios apsaugos nuo žemo slėgio poveikio nebuvo. Nors ir anksčiau būta prototipų su hermetiškomis kabinomis, būtent B-29 bombonešis pasauliui pristatė orlaivio kabinas su pastoviu palaikomu slėgiu.
Bombonešio įgula skrydžio metu turėjo judėti lėktuve, todėl deguonies kaukių dėvėjimas nebebuvo praktiškas. B-29 Superfortress galėjo kilti į didelį aukštį ir įrodė, kad hermetinės kabinos yra aviacijos ateitis. Jos netruko pasirodyti ir civiliniuose keleiviniuose lėktuvuose – ši inovacija ir šiandien gerina jūsų skrydžių komfortą.
Sintetiniai tepalai ir guma. Antrasis pasaulinis karas sumaišė naftos tiekimo linijas – varžovai visuomet stengėsi sutrikdyti strateginių žaliavų tiekimą savo priešininkams. Iš pradžių sintentiniai tepalai buvo pradėti naudoti Liuftvafėje, vėliau ir JAV karinėse oro pajėgose. Tai ne tik padėjo susitvarkyti su naftos tiekimo problemomis, bet ir pagerino orlaivių variklių darbą.
Sintetinė guma taip pat paplito Antrojo pasaulinio karo metu. Pirmieji bandymai sukurti patikimą sintetinę gumą prasidėjo dar XIX amžiuje, bet tik 1940 metais amerikiečių mokslininko Waldo Semono pagerintas sintetinės gumos mišinys pagaliau buvo naudojamas plačiau. Vokietija su savo sąjungininkais kontroliavo didžiąją dalį natūralios gumos rinkos, todėl ši inovacija JAV buvo labai svarbi. 1944 metais sintetinė guma jau buvo gaminama 50 gamyklų visoje šalyje, ir buvo naudojama padangoms bei kitiems karinių mašinų guminiams komponentams gaminti.
Žinoma, išradimų iš Antrojo pasaulinio karo laiko galima priskaičiuoti ir daugiau. Tuo metu labai sparčiai tobulėjo aviacija, laivynas, antžeminė ginkluotė, reaktyviniai varikliai bei raketos. Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis, iškilus XVIII-XIX a. vokiečių filosofas, yra pasakęs – „Karas yra progresas, taika yra stagnacija“. Egzituoja daugybė argumentų šiam teiginiui pagrįsti.
