Ar kada keliaudami pažiūrite į kokią nors statulą ir pagalvojate – „Kažin, kiek pinigų gautume ją pardavę metalo supirktuvei“? Ne? Žinoma, visų pirma visi žiūri į skulptūrų meninę vertę, grožį, santykį su aplinka ir reikšmę. Juk niekas įspūdingiausių žmonijos meno kūrinių tikrai neketina atiduoti į metalo laužą. Tačiau kartais įdomūs ir teoriniai pasvarstymai. Pavyzdžiui, kiek kainuotų garsioji Niujorko Laisvės statula, jei ji būtų parduota matalo laužo supirktuvei?
Kanados metalurgijos įrangos ir konsultavimo paslaugų tiekėjas 911 Metallurgist nusprendė paskaičiuoti, kiek būtų galia uždirbti pardavus dideles ir garsias statulas į metalo laužą. Aišku, buvo skaičiuojama tik metalo vertė, neskaitant meninės vertės, logistikos, darbo ir pan. Štai ką 911 Metallurgist pasakė apie garsiąją Niujorko puošmeną.
Laisvės statula yra pagaminta iš plieninio rėmo, kurį suprojektavo garsus prancūzų inžinierius Gustavas Eiffelis, ir labai plonų rankomis suformuotų vario lakštų. Vos 2,4 mm storio variniai statulos elementai iš vidaus yra padengti asbestu, kad nesiliestų prie plieninių rėmo dalių – taip bandoma išvengti korozijos. Beje, statulos viduje dabar yra įrengtas apšvietimas, kuris pabrėžia vidines konstrukcijos formas. Štai kaip Laisvės statula atrodo iš vidaus:
Įdomu ir tai, kad dabar mažai žinoma apie Laisvės statulos vario kilmę. Teigiama, kad didelę dalį statulai panaudoto vario padovanojo prancūzų pramonininkas Eugène Secrétan. Manoma, kad nemažai šio vario galėjo atkeliauti iš kasyklų Norvegijos – Visnes miestelis netgi turi mažą Laisvės statulos kopiją. 911 Metallurgist skaičiuoja, kad iš viso Laisvės statuloje yra daugiau nei 28 122,7 kg vario ir 113 398 kg plieno. Beje, ir dėl šių skaičiavimų galima ginčytis – kai kurie šaltiniai nurodo gerokai didesnį vario kiekį.
911 Metallurgist duomenimis į metalo laužą atiduotas toks kiekis vario ir plieno kainuotų maždaug 227 610 JAV dolerių (195 097 eurų). Nors vario laužo svoris būtų bent keturis kartus mažesnis nei plieno, jis atneštų didesnį pelną – 192 172 JAV dolerių (164 721 eurą). Taigi, statula yra visai nevertinga kaip metalo laužas. Turint omeny logistinius sunkumus, jos perdirbimas atneštų labai mažai pelno, jei jo būtų apskritai (ypač turint omenyje minėtą asbesto sluoksnį).
Beje, skaičiuojant pagal paprastose Lietuvos metalo supirktuvėse vyraujančias kainas (pagal www.metalukainos.lt), už statulą gautume dar mažiau – 119 521, 475 eurus už varį ir 22 679,6 eurus už plieną.
Kasmet Laisvės statulą aplanko daugiau nei 3 milijonai žmonių, nemažai jų susigundo apsilankyti ir jos karūnoje. Turint omenyje bilietų kainas, papildomas siūlomas paslaugas, statula yra nelyginamai kur kas pelningesnė kaip turistų traukos centras. Todėl, nors tokie statistiniai pasvarstymai ir įdomūs, praktiškai jų išsiaiškinti niekada nereikės.
Beje, pagal šį 911 Metallurgist tyrimą brangiausia metalinė, neauksinė statula pasaulyje – Vienybės statula Indijoje, kuri bus užbaigta jau kitais metais. Tris metus statyta statula kainavo daugiau nei 460 milijonų dolerių, tačiau jos vertė metalo lauže siektų beveik 193 milijonus dolerių. Tuo tarpu 5,5 tonas sverianti Auksinis Buda, saugoma šventykloje Tailande, kainuotų bent 226 milijonus dolerių.
.jpg){kind=link}
