Šiuolaikiniai Formulės 1 varikliai yra inžinerijos šedevrai. Apgalvota kiekviena detalė, kiekvienas varžtelis. Turbinos, hibridinė sistema, aušinimas – viskas optimizuojama dėl aukščiausių įmanomų rezultatų. Ypatingai galingi vidaus degimo varikliai sukuria ir nemažai karščio, kuris šalinamas pasitelkiant įmantrias aušinimo skysčiu sistemas. Bet ar žinojote, kad anksčiau Formulėje 1 būta ir oru aušinamų variklių?
Iš tikrųjų, ir dabar nemažai karščio Formulės 1 bolidai atsikrato oro srautų pagalba. Konstruktoriai pasirūpina, kad optimizuotos aušinimo angos ir aptakai nukreiptų oro srautus taip, kad ji evakuotų karštą orą laukan iš variklio skyriaus, tolyn nuo kritinių komponentų. Tačiau, aišku, didžioji aušinimo dalis atliekama skysčiu – F1 bolidai turi radiatorius.
Oru aušinami varikliai dabar atrodo tragiškai senamadiški, kaip kokios mechaninės pavarų dėžės. Beje, ar žinote, kada Formulėje 1 lenktyniavo paskutinis bolidas su mechanine pavarų dėže? O kur ir kada vyko šalčiausios visų laikų Formulės 1 lenktynės? Labai įdomu ir tai, kodėl prieš lenktynes F1 bolidai apkraunami sausu ledu.
Honda vardas Formulės 1 gerbėjams tikrai yra žinomas. Daugelis žino, kad Honda kuria čempionatą laiminčius variklius, kažkas atsimena ir tai, kad 2006-2008 metais Honda Formulėje 1 dalyvavo kaip konstruktorius su savo komanda. Tačiau pirmasis Honda pasispardymas Formulėje 1 įvyko gerokai anksčiau – Honda savo komandą turėjo dar 1964-1968 metais. Tačiau tą kampaniją nutraukė tragiška avarija pasibaigęs eksperimentas.
Honda niekada nebuvo stipriausia komanda Formulėje 1, tačiau tais 1964-1968 metais jie pasiekė pakankamai neblogų rezultatų. Pavyzdžiui, jie laimėjo 1965-ųjų Meksikos Grand Prix – amerikietis Richie Gintheris pirmavo visas lenktynes. 1968 metų sezonui Honda kartu su Lola kompanija sukūrė RA301 bolidą, varomą tiems laikams įprastu 3,0 litrų V12 varikliu. Jis, žinoma, buvo aušinamas skysčiu. Tas automobilis buvo gana greitas, net jei dažniausiai ir neprilygo Brabham, Ferrari ir McLaren bolidams. Tačiau Honda įkūrėjas Soichiro Honda norėjo, kad Honda Formulėje 1 ne šiaip sukiotųsi lyderių lentelės viduryje, o demonstruotų inovacijas. Jis nurodė savo inžinieriams sukurti ypatingai lengvą bolidą su oru aušinamu varikliu.
Jei nežinote, kuo skiriasi oru ir skysčiu aušinami varikliai, paaiškinsiu labai trumpai. Skysčiu aušinami varikliai automobiliuose dabar yra absoliutus standartas, nes tokia aušinimo sistema yra žymiai efektyvesnė. Tokio variklio bloke yra aušinimo skysčio linijos. Skystis teka aplink karštus cilindrus, surenka tą karštį ir nuneša jį į radiatorių, kuris atiduoda tą šilumą į aplinką. Atvėsęs aušinimo skystis grįžta į variklį ir ciklas tęsiasi. Oru aušinamas variklis neturi nei radiatoriaus, nei aušinimo skysčio. Tiesiog orui iš aplinkos leidžiama tekėti aplink variklio cilindrus. Tai yra fundamentaliai kitokios konstrukcijos ir išvaizdos variklis, nes jis privalo pasižymėti didesniu paviršiaus (kontakto su oru) plotu. Anksčiau oru aušinamais varikliais garsėjo Porsche, bet jie buvo sutinkami ir kituose automobiliuose.
Septintajame dešimtmetyje, skysčiu aušinami varikliai jau buvo standartas, o aušinami oru – išimtys. Aušinimo skysčiu sistema gali pašalinti daugiau karščio, o tai leidžia sukurti galingesnius variklius. Tačiau oru aušinami varikliai yra lengvesni, nes neturi skysčio ir radiatorių. Būtent dėl lengvumo Soichiro Honda norėjo pamatyti oru aušinamą variklį Formulės 1 bolide. Taip 1968 metais buvo sukurtas RA302.
Kai įprastas Honda RA301, naudotas 1968 metų sezone, turėjo 3,0 litrų skysčiu aušinamą V12 variklį, RA302 turėjo to paties darbinio tūrio, bet oru aušinamą V8. Be to, plieninė kėbulo skarda buvo pakeista magnine, kuri yra daug lengvesnė. Turint omenyje, kad tas oru aušinamas variklis pasižymėjo panašia galia, pagal planą Honda RA302 turėjo būti labai greitas ir pajėgus bolidas.
RA302 debiutas ir vienintelis pasirodymas įvyko 1968-ųjų Prancūzijos Grand Prix lenktynėse. Honda norėjo, kad eksperimentinį bolidą vairuotų Johnas Surteesas, tačiau jis griežtai atsisakė, teigdamas, kad RA302 yra mirtinai pavojingas. Tuo tarpu Jo Schlesseris sutiko ir tapo vieninteliu RA302 vairuotoju istorijoje.
Kvalifikacijoje RA302 pasirodė gana prastai – užėmė priešpaskutinę 17-ąją vietą. Tuo tarpu sunkesnis RA301 su įprastu skysčiu aušinamu varikliu buvo 7-as. Lenktynės buvo tragiškos.
Jau trečiajame rate Schlesseris nesuvaldė RA302 bolido, jis apsivertė ir iš karto virto ugnies kamuoliu. Lenktynininkas žuvo vietoje. Italijos Grand Prix komanda vėl siūlė RA302 bolidą Surteesui, bet jis ir vėl atsisakė, turėdamas dar daugiau argumentų dėl saugumo. RA302 tapo istorija, paskutiniu rimtu oru aušinamo variklio bandymu Formulėje 1. Sezono pabaigoje Honda pasitraukė iš F1. Siaubinga Schlesserio avarija privertė pergalvoti visą Formulės 1 saugumo filosofiją, nors pokyčiai buvo lėti.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad RA302 tragedija nebuvo susijusi su oru aušinamu varikliu. Taip, jis buvo labai karštas ir netgi galėjo perkaisti, bet avarija įvyko ne dėl to. Surteesas šio bolido atsisakė, nes jis buvo eksperimentinis, gerai neišbandytas. Be to, magnis yra labai degus – tai yra viena iš priežasčių, kodėl Surteesas paskendo liepsnose. Be to, nors ir pavyko sutaupyti svorio, RA302 buvo lėtesnis už skysčiu aušinamą RA301. Kylant bolidų galiai, aušinimą oru teko pamiršti visai.
