Laukdami traukinio kartais galite pastebėti tarp bėgių sumontuotus geltonus stačiakampius. Atrodo, kad jie neturėtų būti labai reikšmingi, nes yra nejudantys ir gana nedideli. Juos turėtų uždengti sniegas. Bet iš tikrųjų šie prietaisai yra labai svarbūs. Kas tai?
Tarp bėgių kartais galite pastebėti ir geltonas rampas – ar žinote, kam jos skirtos? O kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių? Būtinai paskaitykite ir apie tai, kodėl rusiška geležinkelio vėžė skiriasi nuo europietiškos.
Žiūrėdami kokį seną filmą galite pastebėti, kiek daug žmonių kadaise dirbdavo prie geležinkelių. Ne geležinkelių įmonėse, o tiesiaiprie geležinkelių. Jie prie pervažų kilnodavo barjerus, ilgomis svirtimis perjunginėdavo iešmus, pardavinėdavo bilietus kiekvienoje stotyje, mašinistams perduodavo vertingą informaciją. Dabar visa tai yra automatizuota. Ir su tuo yra susiję tie geltoni stačiakampiai tarp bėgių.
Tai – balisės, geležinkelių sistemų siųstuvai-imtuvai, per po traukiniais sumontuotas antenas bendraujantys su traukinių kompiuteriais. Egzistuoja kelių tipų balisės ir skirtinguose pasaulio kraštuose jos gali būti naudojamos skirtingai. Bet įprastai jos skirstomos į nuolatinės ir kintamos informacijos balises ir yra naudojamos traukinių eismo saugumui užtikrinti.
Kokios informacijos gali reikėti traukiniui? Balisės gali informuoti traukinį ir jo mašinistą apie tikslią vietą, artėjantį posūkį, tunelį ar ribojamo greičio zoną. Pavyzdžiui, jei artėja didelis posūkis, gali būti būtina sumažinti greitį. Mašinistai keičiasi ir visos šios informacijos mintinai neišmoksi, ypač ilgesniuose ir sudėtingesniuose maršrutuose. Aišku, geležinkeliuose naudojama ir GPS navigacija, ir ženklai, bet balisių perduodama informaciją tai papildo ir yra labai patikima. Kintamos informacijos balisės gali perduoti informaciją apie pasikeitusią situaciją atkarpoje, naujus laikinus greičio apribojimus. Modernūs traukiniai patys interpretuoja balisių perduodamą informaciją ir imasi atitinkamų veiksmų. Kad ir greičio sumažinimo. Daug retesnės balisės ne tik siunčia, bet ir priima informaciją (pavyzdžiui, greičio), kad ji būtų atvaizduota eismo planuose.
Balisės įprastai montuojamos poromis su 2-3 metrų tarpu, nes tai padeda traukinio kompiuteriui įvertinti, ar perduodama informacija jam yra aktuali. 1-2 gali reikšti, kad artėja greičio ribojimo zona, o 2-1 reiškia, kad ji liko už nugaros. Įdomu ir tai, kad balisės įprastai neturi savo energijos šaltinio. Energijos joms suteikia traukiniuose sumontuoti skaitytuvai. Šį principą jūs pažįstate – jūsų banko kortelei irgi nereikia savo energijos šaltinio, kad ji perduotų informaciją kortelių skaitytuvui. Balisės užprogramuojamos montavimo metu, nebent perduoda kinančią informaciją – tokios balisės yra sudėtingesnės ir turi savus energijos šaltinius.
Balisės yra gana paprasti prietaisai, bet tas paprastumas lemia patikimumą. Kadangi jos dažniausiai neturi energijos šaltinių, jos nebijo drėgmės. Jos neturi judančių detalių. Iš esmės, ten nėra kam sugesti. Bet jei balisė sugestų (būtų sulaužyta), traukinys ir mašinistas tiesiog naudotų kitas sistemas. Informacijos perdavimui netrukdo ir plonas sniego ar ledo sluoksnis. Jos susišneka net su greitai lekiančiais traukiniais – modernios balisės veiktų net traukiniui lekiant 500 km/val. greičiu. Vėlgi, pagrindinė elektronika yra traukinyje, o balisė yra tik plastikinė kortelė, sauganti kelias svarbias informacijos eilutes.
