Laidojimas jūroje yra ir istorinis faktas, tradicija, ir filmuose dažnai matomas motyvas. Miręs jūreivis – dažniausiai karo laivo įgulos narys – pagarbiai atiduodamas jūrai. Taip anksčiau tikrai buvo daroma. Bet ar šiais laikais, kai galioja griežti aplinkosaugos standartai, o kiekviena ankstyva mirtis yra tiriama, tai vis dar vyksta?

Savaime aišku, kruiziniai laivai to nedaro. Mirčių juose pasitaiko gana dažnai, nes jie yra dideli, o jų keleivių amžiaus vidurkis yra gana aukštas. Tam kruiziniai laivai turi morgus ir yra pasiruošę susitvarkyti su tokiomis liudnomis situacijomis.

Anksčiau laidotuvės jūroje buvo būtinybė (Wikimedia)

Istoriškai mirusieji jūroje buvo laidojami todėl, kad nebuvo kito pasirinkimo, ypač burių amžiuje. Laikyti mirusįjį laive tol, kol bus pasiektas krantas, gali būti pavojinga. Taigi, jūroje atsidurdavo ne tik karių, bet ir žvejų ar tiesiog keliautojų palaikai. Skirtingos šalys vystė skirtingas laidojimo jūroje tradicijas. Įprastai kūnai būdavo suvyniojami į burių medžiagą ar tiesiog senas bures su akmenimis, svarmenimis ar patrankų sviediniais ir pagarbiai išmetami į vandenį.

Ši praktika tęsėsi ir gerokai po burių amžiaus, ypač karų metu. Nors laivai jau buvo didesni, laikytų mirusiųjų kūnus juose dažnai nebuvo galimybių. Žuvę ar mirę jūreiviai buvo masiškai laidojami jūroje abiejų pasaulinių karų metu. Vėliau laivams didėjant, įgyjant naujų galimybių išsaugoti ar evakuoti kūnus (pavyzdžiui, sraigtasparniais), laidojimas jūroje nebebuvo vienintelis saugus pasirinkimas. Na, bent jau ne visada. Kariai jūroje laidoti ir, pavyzdžiui, Korėjos, Vietnamo, Folklando karų metu, bet jau ne masiškai ir ne visada.

Laidotuvės amerikiečių karo laive Antrojo pasaulinio karo metais (National Museum of the U.S. Navy, Wikimedia)

Ir taip galime peršokti į mūsų laikus ir atsakyti į antraštėje užduotą klausimą – taip, ir dabar žmonės yra laidojami jūroje. Tikriausiai dažniau nei manote. Tiesa, dabar tai yra labiau susiję su pačių mirusiųjų ir jų artimųjų norais nei tradicija ir būtinybe. Laidojimas jūroje yra leidžiamas daugybėje šalių ir, beje, daugelis religijų tam neprieštarauja, nors kai kurios pataria to vengti. Egzistuoja įstatymai, taisyklės ir reikalavimai, nurodantys, kokiu atstumu nuo kranto ir kaip tai galima daryti. Bet kai kuriose šalyse yra kompanijų, kurios siūlo tokias paslaugas praktiškai visiems norintiems. Žmogus net neturi būti miręs jūroje.

Skirtingos šalys turi skirtingus reikalavimus. Kai kurios yra numačiusios vietas, kur žmones galima laidoti jūroje, kitos – tik minimalų atstumą iki kranto. Dažniausiai tam reikia specialaus leidimo ar specialistų priežiūros, nors pelenų barstymo taisyklės yra daug švelnesnės. Kalbėti apie aplinkosaugą tokiose temose yra kiek kvaila. Bet tam tikrų klausimų, žinoma, yra. Stengiamasi, kad su karstu laidojamas velionis nusileistų bent į 180 metrų gylį (Australijoje – net į 2000 metrų gylį) ir tik ten, kur tai nepakenks vietos augmenijai ir gyvunijai. Karstas negali plūduriuoti ar atsidaryti pakeliui į dugną. Idealiu atveju, pats karstas neturėtų turėti aplinkos maitinti dažais ar kitais teršalais, nors visi supranta, kad dažų jūra gauna pakankamai tiesiai nuo laivų korpusų. Australijoje jūroje laidojami žmonės įsiuvami į audeklą, karstus tam naudoti draudžiama.

Laidotuvės USS Enterprise lėktuvnešyje (U.S. Navy, Wikimedia)

JAV karinis jūrų laivynas laidojimus jūroje atlieka santykinai dažnai. Taip laidojami ir to pageidaujantys sausumoje mirę veteranai. Tiesa, tokiose ceremonijose negali dalyvauti jų artimieji – civiliai į tarnybą atliekančius karo laivus taip nekviečiami. Laidojimas atliekamas taip, kad karstas neatsidarytų ir nuskęstų kaip įmanoma greičiau iki pat dugno – tokios taisyklės galioja visur. Nors, aišku, labai dažnai jūroje tiesiog išbarstomi kremuotų žmonių pelenai.

Šalys jūroje dažnai laidoja savo priešus, kad jie neturėtų kapų. Izraelis 1962 metais Viduržemio jūroje išbarstė nacio, Holokausto rengėjo Adolfo Eichmanno pelenus, o JAV 2011-aisiais jūroje palaidojo tarptautinių teroristinių organizacijų kūrėją Osamą bin Ladeną.

Taigi, taip, tai vis dar vyksta ir nėra labai reta praktika. Tiesiog dabar tai yra dažniau susiję su mirusiųjų norais ir tradicijomis, o anksčiau tai buvo būtinybė. Jokios aplinkosaugos taisyklės to nedraudžia, nors, žinoma, yra atskirų zonų, kur žmonių laidoti griežtai negalima.

Ankstesnis straipsnisKodėl sparčiai populiarėja titaniniai plaktukai?

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia