Multicar – vienintelis išlikęs Rytų Vokietijos automobilių gamintojas, kuris iki šiol gamina savo mašinas. Tai – mažų specializuotų mašinų kompanija, gaminanti itin kompaktiškus sunkvežimius, gatvių valymo, barstymo ir šlavimo mašinas. Kadaise Multicar gamino visai mažą sunkvežimį M21 – jis buvo toks paprastas, kad net neturėjo įprasto vairo.
Multicar kompanija buvo įkurta dar 1920 metais, nors šiuo vardu tuomet dar nebuvo vadinama. Iš pradžių ji gamino smulkią ratuotą žemės ūkio techniką, o vėliau ėmė kurti kompaktiškus sunkvežimius ir kitas mašinas, daugiausia skirtas įvairių teritorijų ir miestų priežiūrai.
Dyzelinė platforma DK 2004 (DK4) – taip iš pradžių buvo vadinamas šis sunkvežimis, gamintas 1956-1964 metais. Tik 1959-ųjų pabaigoje po kompanijoje surengto konkurso ši mašina gavo Multicar M21 vardą – dvejetas nurodė, kad jis gali vežti apie 2 tonas, 1 – tai, kad jis yra pirmas savo serijoje.
Multicar M21 – vos 3,16-3,22 metrų ilgio sunkvežimis atvira kabina ir viduryje sumontuotu vieno cilindro varikliu. M21 dabar atrodo išties juokingai – kam reikalingas toks daiktas? Tačiau nepamirškite, kad per tuos 8 gamybos metus buvo pagaminta daugiau nei 12 tūkstančių tokių mašinų. Ir tai nebuvo pirmas toks mažas sunkvežimis – net BMW kadaise gamino kažką panašaus.
Nors jis buvo laikomas pirmuoju serijos sunkvežimiu, iš esmės M21 buvo stipriai atnaujinta DK3 versija. Abu sunkvežimiai buvo labai kompaktiški, lengvi ir negalingi. M21 jau turėjo dureles, kurios dengė vairuotoją iki juosmens. Priešingai nei DK3, M21 turėjo ir geresnius valdymo mazgus bei duslintuvą – DK3 dirbdavo taip garsiai, kad vairuotojus imdavo pykinti, nes variklis buvo tiesiai už vairuotojo kabinos.
M21 turėjo vieno cilindro 0,65 l variklį. Iš pradžių jis išvystė apie 6 AG, tačiau vėlesnėse versijose naudotas jau 6,5 AG variklis, per trijų laipsnių mechaninę transmisiją sukęs tik galinius ratus ir leidęs pasiekti 15 km/val. greitį. Nors Multicar M21 turėjo tvirtą plieninį rėmą, jis buvo toks mažas, kad svėrė tik apie toną. Ir to greičio visiškai pakako, nes absoliuti dauguma M21 sunkvežimių bendro naudojimo keliuose niekada nepasirodė.
Multicar M21 dirbo statybose, kelių tiesime, įvairių gamyklų teritorijose ir net pašte. Jis vaizdžiai buvo vadinamas savaeigiu karučiu, nors techniškai tai buvo kompaktiškas sunkvežimis ar net savivartis. M21 turėjo linginę pakabą, teoriškai galėjo pavežti 1,8 tonų krovinius ir buvo labai manevringas.
Tikriausiai keisčiausia M21 savybė yra vairavimo mechanizmas. Tam, kad vairuotojas galėtų labai greitai įlipti ir išlipti, M21 turėjo atvirą kabiną, kurioje vairuotojui tekdavo stovėti. Jis stovėdavo ant siūbuojančios platformos ir vairuodavo perkeldamas svorį tai ant vienos, tai ant kitos kojos. Priekiniai M21 ratai galėjo pasisukti 45 laipsnių kampu ir tai leisdavo šiam sunkvežimiui apsisukti ant 6,9 m pločio keliuko. Visi kiti sunkvežimio valdymo įrenginiai – akseleratorius, stabdžiai, pavarų perjungimo svirtis – buvo valdomi rankomis.
Buvo gaminamos kelios M21 versijos. Pati paprasčiausia buvo Typ P – tai buvo paprastas sunkvežimis su medine platforma. Jis galėjo būti pritaikytas įvairioms užduotims – galėjo vežti 1200 litrų skysčių talpą, teleskopines kopėčias gatvių šlavimo mašiną, stumti sniego peilį ar tempti mažą puspriekabę. Typ M ir Typ D buvo savivarčiai, įprastai naudoti statybose.
Apie 3200 Multicar M21 mašinų buvo eksportuota į kitas šalis. Tai buvo išties naudingas ir lengvai prižiūrimas įrankis. Keista kabina leido išlaikyti itin kompaktiškus išmatavimus, o mažas variklis buvo itin taupus (gamintojas gyrėsi 6 l/100 km sąnaudomis) ir pigus. Nors M21 buvo lėtas, jo greičio daugiau nei pakako, nes jis dirbo daugiausia uždarose teritorijose ir statybų aikštelėse. Na, kaip karutis.
1964 metais M21 buvo pakeistas nauju kompaktišku sunkvežimiu Multicar 22, tačiau šis jau buvo galingesnis, greitesnis ir turėjo uždarą vienvietę kabiną. Ir paprastą vairą.
.jpg){kind=link}