Jei esate Žvaigždžių kelio gerbėjas, tikrai pamenate serialuose ir filmuose matytą ginklą Phaser. Energijos pulsais šaudantis ginklas gali būti ir labai galingas, tačiau vis tiek netikras – Phaser egzistuoja tik Žvaigždžių kelio visatoje. Tuo tarpu PHASR egzistuoja iš tikrųjų.
PHASR (Personnel halting and stimulation response rifle) – tai 2005 metais visuomenei pristatytas didelio šautuvo dydžio lazerinis ginklas. Tai – pakankamai išskirtinis ginklas, nes įprastai lazeriniams ginklams reikalingi dideli galios šaltiniai. Dėl to lazeriniai ginklai dažniausiai naudojami laivuose, kur elektros energijos nepritrūksta, ar sausumoje su generatoriais ar kitokiais galingais energijos šaltiniais. Sovietų lazerinis tankas 1K17 bokštelio gale vežiojosi elektros generatorių. Tuo tarpu PHASR išorinių energijos šaltinių nereikėjo – jam pakako vidinių baterijų, nes jis tiesiog nebuvo toks galingas.
PHASR yra nemirtino poveikio ginklas, sukurtas taip, kad nepadarytų ilgalaikės žalos akims. Į PHASR taikiklį patekęs žmogus yra apakinamas, tačiau regos sutrikimai turėtų būti laikini. Šį ginklą sukūrė JAV Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorija Naujosios Meksikos valstijoje. PHASR turi du lazerius – vieno šviesa yra matoma, o kito patenka į infraraudonųjų spindulių spektrą. Nors PHASR gali įkaitinti ir žmogaus odą, 2005 metais išplatintoje medžiagoje žiniasklaidai akinimas buvo nurodytas kaip pagrindinė prietaiso paskirtis.
Bet ginklų naudojimas akinimui yra pakankamai griežtai reguliuojamas reikalas. 2009 metais JAV prisijungė prie 1995-ųjų Jungtinių Tautų Akinančių lazerinių ginklų protokolo šalių. Tas dokumentas draudžia akinančius lazerinius ginklus, bet PHASR į protokole minimų ginklų apibūdinimą netelpa. Šio ginklo poveikis nėra išliekantis – jis tik laikinai apakina priešininką, kad jį būtų galima sulaikyti kitomis priemonėmis. Taigi, PHASR naudojimas karyboje greičiausiai nebūtų tarptautinės teisės pažeidimas.
PHASR galėjo būti naudojamas perimetro gynybai. Pavyzdžiui, juo būtų galima apakinti prie karinės bazės pavojingai artėjančius asmenis. Toks lazerinis ginklas praverstų ir nuo piratų besiginantiems laivams, ir teisėsaugos pareigūnams. Tačiau kažin, ar jis juos pasieks.
PHASR projekto likimas nėra aiškus. Tais 2005 metais du prototipai buvo išsiųsti bandymams. Buvo teigiama, kad bus kuriamas specialus taikiklis, kuris padės įsitikinti, kad taikinys yra nutolęs per saugų atstumą. O vėliau naujienos apie šį ginklą nutrūko. Tikėtina, kad projektas buvo atšauktas susidūrus su technologiniais sunkumais ar nepakankamu finansavimu. Nors PHASR nuo pat pradžių neatrodė visiškai rimtas, vertinant ir paties ginklo formą bei dizainą, kuris atrodė labiau jau futuristiškai stilingas nei taktiškai funkcionalus.
Tikriausiai pastebėjote, kad PHASR yra labai didelis. Toks jis buvo dėl to, kad jam reikėjo dideliu ir, žinoma, sunkių baterijų. PHASR buvo labai nepraktiškas. Nors didžiausias jo privalumas yra mobilumas, jis nebuvo toks jau mobilus. Rinkoje jau seniai yra ne tokių galingų akinančių prietaisų ir jie jau naudojami ir karyboje – jie yra tokie maži, kad sumontuoti ant šautuvo vamzdžio praktiškai nesiskiria nuo žibintuvėlių. Bet kas gali žinoti – galbūt PHASR šautuvas kokia nors forma yra toliau vystomas už uždarų durų.
