Garsusis garlaivis RMS Titanic planavo pirmosios savo kelionės metu kirsti Atlanto vandenyną per 7 dienas. Šiais laikais, kai esame pratę skraidyti lėktuvais, tai atrodo kaip labai ilga kelionė. O per kiek laiko keleiviniai laineriai dabar gali kirsti Atlanto vandenyną?
Žinoma, rekordai ir reguliaraus gyvenimo realybė yra du skirtingi dalykai. Tačiau laivais per Atlantą dabar žmonės keliauja labai retai, todėl gal net ir šiek tiek įdomu pažiūrėti į tai, kaip greitai dideli keleiviniai laivai gali tai padaryti, jei bando siekti rekordų.
Haleso Trofėjus – rekordo istorija
1935 metais britų politikas ir laivybos kompanijos bendrasavininkis Haroldas K. Halesas įkūrė prizą – Haleso Trofėjų, skirtą greičiausiai Atlanto vandenyną kirtusiam keleiviniam laivui. Iki to laiko jau egzistavo neoficialus Mėlynojo Kaspino apdovanojimas, skiriamas didžiausią vidutinį greitį transatlantinėse kelionėse išlaikantiems laivams. Haleso Trofėjus tapo savotiška oficialia Mėlynojo Kaspino versija.
Ne tik oficialia, bet ir apčiuopiama – Haleso Trofėjų pagamino Sheffieldo auksakalių kompanija. Tai – daugiau nei 120 cm aukščio apdovanojimas, pagamintas daugiausia iš sidabro ir aukso. Ši meniška skulptūra turėjo puošti tik greičiausiai Atlanto vandenyną įveikusį keleivinį laivą ar jo savininkų biurą. Galite įsivaizduoti, kaip įspūdingai atrodo šis beveik pusšimtį kilogramų sveriantis meno kūrinys. Dabar egzistuoja ir pora jo kopijų.
Mėlynasis Kaspinas, nors ir nebuvo oficialus, turėjo aiškias taisykles. Rekordo savininku galėjo būti laikomas tik tas laivas, kuris aukštą greitį išlaikė keliaudamas į abi puses. Halesas šias taisykles pakeitė.
Haleso Trofėjus buvo skiriamas greičiausiai iš Europos į Ameriką nuplaukusiam komerciniam keleiviniam laivui. Be to, siekdamas išvengti logistikos sunkumų, Halesas numatė, kad pagerinus rekordą trofėjus naujam savininkui yra perduodamas tik po 3 mėnesių, taip suteikiant šansą buvusiam rekordo savininkui.
1935 metų rugpjūtį Haleso Trofėjus pateko į Italų garlaivį Rex, kuris tuo metu buvo Mėlynojo Kaspino savininkas. Rex 1933 metais nuo Gibraltaro iki Niujorko pakrantės nuplaukė per 4 dienas 13 valandų ir 58 minutes (kelionės atstumas – 5891 km). Trofėjų jis turėjo tik du mėnesius, po kurių jis buvo perduotas prancūzų garlaiviui Normandie, kuris šią kelionę įveikė per beveik 11 valandų trumpesnį laiką (5502 km).
1936 metais Haleso Trofėjus turėjo atsidurti britų Queen Mary laive, bet jo kapitonas apdovanojimo atsisakė. Halesas tada pakeitė taisykles – nuo to laiko britų laivai negalėjo laimėti Trofėjaus. 1937 metais Normandie pagerino rekordą iki 3 dienų 23 valandų ir 2 minučių (5382 km). Na, o tada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir visokie rekordai bei apdovanojimai nuėjo į antrą planą.
1942 metais Haroldas Halesas mirė. Per karą ir visas negandas Trofėjaus buvimo vieta kurį laiką net nebuvo žinoma, bet vėliau jis buvo surastas. 1952 metais Haleso Trofėjus jau priklausė amerikiečių garlaiviui United States, kuris Atlantą perplaukė per 3 dienas 12 valandų ir 12 minučių (5382 km). United States tapo pirmuoju Haleso rekordininku, palaikiusiu didesnį nei 60 km/val. vidutinį greitį. Tai buvo paskutinis garlaivis Haleso Trofėjaus istorijoje.
1969 metais United States laivas išėjo į užtarnautą poilsį. Atrodo, kad tuo metu entuziazmas dėl prestižinio apdovanojimo išblėso. Žmonės tiesiog skraidė lėktuvais, todėl greitų komercinių keleivinių laivų tiesiog nereikėjo.
Pasikeitė ir taisyklės – Haleso Trofėjų vėl galėjo laimėti ir britų laivai, o kelionę buvo galima atlikti ir rytų kryptimi (iš Amerikos į Europą). Naujas Haleso Trofėjaus savininkas atsirado tik 1990 metais – Hoverspeed Great Britain (dabar – HSC High Speed Jet) kirto Atlantą per 3 dienas 7 valandas ir 54 minutes (5417 km). 1998 metų birželį Haleso Trofėjus atiteko ispanų keltui Catalonia (3 dienos 9 valandos ir 40 minučių, 5788 km), o jau po mėnesio jį teko perleisti kitam keltui-katamaranui Cat-Link V (dabar vadinamas Skane Jet). Jam rekordas priklauso iki šiol – 2 dienos 20 valandų ir 9 minutės (5213 km), vidutinis kelionės greitis – 76,5 km/val. Visi trys pastarieji Haleso Trofėjaus laimėtojai rekordą pasiekė plaukdami be keleivių ir ne vykdydami reguliarų maršrutą – visiems trims tai buvo kelionė iš statytojų pas savininkus.
Taigi, modernus šiuolaikinis laivas, pastatytas greičiui, gali kirsti Atlanto vandenyną per maždaug 3 dienas, palaikydamas kiek didesnį nei 70 km/val. greitį. Tačiau tokiu greičiu keleiviniai laivai reguliariai tikrai neplaukioja, nes taip būtų švaistomi degalai bei be reikalo dėvimi varomieji mechanizmai. Be to, tokiems greičio rekordams reikia ir idealių oro sąlygų, ir savininkų leidimo.
Rekordas be kompromisų
Haleso Trofėjus įteikiamas tik komerciniam keleiviniam laineriui, kirtusiam Atlanto vandenyną per rekordiškai trumpą laiką. Privačios greitaeigės jachtos ir kateriai šio apdovanojimo gauti negali, nors ir išvysto didesnį greitį. Bet tam yra kiti apdovanojimai.
Virgin Atlantic Challenge trofėjus yra skiriamas bet kokiam greičiausiai Atlantą kirtusiam laivui. Šio straipsnio rašymo metu jis vis dar priklauso itališkai 67 metrų ilgio jachtai Destriero, kuri 1992 metais nuplaukė iki Amerikos ir atgal į Europą palaikydama vidutinį 98,32 km/val. greitį. Destriero kelionė į rytus truko vos 58 valandas 34 minutes ir 5 sekundes (5752 km), tačiau jachta neatitinka Haleso Trofėjaus reikalavimų, todėl šis apdovanojimas jai nebuvo skirtas. Bet Destriero iki šiol priklauso Virgin Atlantic Challenge trofėjus už greičiausią kelionę vandeniu per Atlantą ir Columbus Atlantic trofejus už rekordinę kelionę abiem kryptimis.
Kokiu greičiu Atlantą kerta rekordo nesiekiantys laivai?
Straipsnio įžangoje minėjome Titaniką. Buvo planuojama, kad Atlanto vandenyną jis perplauks per savaitę, tačiau tai nebuvo rekordo bandymas. Tai buvo pirmoji įspūdingo garlaivio kelionė ir tiek. Todėl įdomu pažiūrėti, kiek įprastai trunka kelionė laivu į kitą Atlanto pusę.
Pasirodo, amžius ir technologijos jau kitos, bet kelionės trunka panašų laiką. Štai keliaujantys keltu Queen Mary 2 iš Sautamptono į Niujorką (Titaniko maršrutas) laive miega 7 naktis. Tiesa, norint laivas šią kelionę įveiktų šiek tiek greičiau, bet keleiviniai maršrutai per Atlantą dabar yra vadinami lėtosiomis kelionėmis. Tai – kruizas, kurį renkasi tie, kuriems buvimas laive yra lygiai taip pat įdomus, kaip ir kelionės tikslas.
Įprastai kruiziniai laivai plaukia 37-46 km/val. greičiu – išlaikant tokį vidutinį greitį JAV iš Europos būtų galima pasiekti per maždaug 5 dienas.