Mediena yra natūrali medžiaga ir ji nėra atspari aplinkos poveikiui. Miške nugriuvę medžiai gana greitai supūva, todėl negalime manyti, kad iš medienos sukurti pastatai, laipteliai ir tilteliai be jokios priežiūros stovės amžinai. Bet yra būdų apsaugoti medieną nuo aplinkos poveikio ir vienas iš jų yra apdeginimas.
Dirbdami žemę žmonės kartais randa senų medinių pastatų liekanų, ypač, jei jos yra apdegusios. Medinis šaukštas po žeme išlieka neilgai, o štai iš krosnies iškritęs pagalys gali būti surastas ir po kelių metų. Žmonijai tai yra žinoma tūkstančius metų. Šis medienos apdorojimo būdas buvo itin populiarus Japonijoje, Skandinavijos šalyse. Kadaise buvo apdeginamos net laivų lentos, o pastatų fasadai dažnai ir dabar dailinami apdegintomis lentomis. Aišku, dėl estetinių priežasčių, bet tai suteikia šiokią-tokią apsaugą nuo puvimo.
Mediena yra natūrali medžiaga, augalo dalis. Medžiuose yra daug maistingųjų medžiagų, kurių trokšta skaidytojai – nuo kirminų iki grybų ir bakterijų. Daliai tų skaidytojų labai svarbi drėgmė, todėl išdžiovinta ir sausai laikoma mediena nesupūva ilgiau. Pastebėsite, kad net ir neapsaugotos daržinių sienų lentos pradeda pūti ten, kur liečiasi su žeme – ten, kur yra daugiau drėgmės ir yra palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis.
Apsaugoti medieną galima įvairiai. Lakavimas, vaškavimas, alyvavimas, dažymas apdorojimas kitomis medžiagomis padeda. Ar žinote, kodėl amerikiečių svirnai ir daržinės tradiciškai dažyti raudonai? Bet padeda ir apdeginimas.
Kaip apdeginimas apsaugo nuo puvimo?
Apdeginimu šiuo atveju vadiname kontroliuojamą medienos (lentų, sijų, rąstų) paviršiaus suanglinimą. Dabar tai atliekama dujiniais deglais, o anksčiau lentos būdavo apdeginamos virš laužų. Kartais iš lentų, kurias norima apdeginti, aplink laužus buvo statomi kūgiai. Aišku, šiam procesui reikia dėmesio, atsargumo ir žinių, bet rezultatas turėtų būti mediena su gerai suanglintu paviršiumi.
Kaip tas plonas anglies sluoksnis apsaugo nuo puvimo? Na, anglis nepūva. Anglis yra cheminis elementas, dauguma skaidytojų į ją nekreipia dėmesio. Ugnis pašalina viską, ko nori bakterijos – vandenį, maistingas medžiagas (pavyzdžiui, ligniną). Be to, ugnis sunaikina ir skaidytojus, kurie jau būna įsikūrę medienos paviršiuje. Drėgmė iš išorės sunkiai gali prasiskverbti į tą anglies sluoksnį, nes jo paviršius yra kietas ir lygus. Anglis neturi to kempinės efekto, kokį turi neapdorota mediena.
Deginimo metu iš medžio išsiskiria dervos, kurios suanglėdamos sukuria lygų vandens neprisileidžiantį paviršių. Be to, šio proceso metu nudeginami laisvi, pasišiaušę plaušo galai, kurie įprastai yra patogus įėjimas vandeniui ir skaidytojams. Beje, dėl tos pačios priežasties nuobliuota, nušlifuota mediena irgi taip nepūva kaip šiurkšti, bet deginimas dar sukuria tą papildomą apsauginį anglies sluoksnį.
