Nors Vasaros olimpinės žaidynės yra daug populiaresnis ir didesnis tarptautinis sporto renginys, Žiemos olimpinės žaidynės turi ypatingo žavesio. Labai gražūs kalnų vaizdai, žiemos elegancija ir pavojingos sporto šakos – visa tai iš tikrųjų yra įdomu stebėti. Bet šio to trūksta – reikėtų bent kokio automobilių pasirodymo.
Na, gerai, nieko netrūksta. Bet Vasaros olimpinėse žaidynėse automobiliai jau yra pasirodę – 1900-ųjų Olimpiadoje vyko automobilių lenktynės. Žiemos olimpinėse tai nebūtinai turėtų būti lengvieji automobiliai – juk žiema yra kitokių transporto priemonių sezonas. Pavyzdžiui, sniegomobilių lenktynės kai kuriose pasaulio vietose yra labai populiarios. Beje, ar žinojote, kad dauguma sniegaeigių neturi atbulinės pavaros, bet gali važiuoti atbuli?
Olimpinės žaidynės turi labai gilią istoriją, kurios šaknys, žinoma, yra Senovės Graikijoje. Aišku, ilgus šimtmečius jos nebevyko, bet buvo atgaivintos 1896 metais. Žiemos olimpinės žaidynės pirmą kartą įvyko 1924 metais Prancūzijoje, bet tuo metu taip nebuvo vadinamos – tai buvo „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“, kuri pirmosiomis Žiemos olimpinėmis žaidynėmis pripažinta vėliau. Tegul ir ne tokios populiarios kaip Vasaros olimpiada, Žiemos olimpinės žaidynės vis tiek sulaukia milijonų žmonių dėmesio. Bet automobilių sporto ten niekada nebuvo jokia forma.
Žiemos olimpinėse žaidynėse niekada nesivaržė automobiliai, motociklai, sniegomobiliai ar kitos motorinės transporto priemonės. Burzgiančių žiemos sporto šakų tikrai yra, bet jos olimpinės scenos niekada nepasiekė. Bet kaip arti to buvome?
Na, nelabai arti, bet tokio taško tikrai galime paieškoti. Yra tokia šiaurietiška sporto šaka skijoringas (skikjøring). Paprastai tariant, slidininkas yra tempiamas arklių, šunų arba motorinių transporto priemonių. Kadaise tai buvo savotiškas būdas keliauti, nes vienas arklys ar mašina galėjo tempti kelis slidininkus. Dabar tai, aišku, yra pramoga arba sportas. Slidininkas gali šokinėti per įvairias rampas ir vamzdžius, atlikinėdamas įvairius triukus ir bandydamas surinkti kiek įmanoma daugiau taškų, ar tiesiog varžytis dėl laiko aplink kokią trasą.
Ir būtent tai vyko Sankt Moricas, Šveicarijoje, per 1928-ųjų Žiemos olimpines žaidynes. Tiesa, ten skijoringas ten buvo tik demonstruojamas, į oficialų varžybų sąrašą nebuvo įtrauktas. Nors tąkart naudoti žirgai, vėliau skijoringo atletai vis dažniau kabinti prie motociklų ir automobilių. Taigi, galime įsivaizduoti, kad 1928-ųjų Žiemos olimpinėse žaidynėse nedaug trūko iki vidaus degimo variklio pasirodymo.
1932-ųjų Leik Plesido (JAV) Žiemos olimpinėse žaidynėse vyko šunų kinkinių lenktynės. Kaip ir minėtas skijoringas 1928-aisiais, jos irgi nebuvo įtrauktos į oficialų sąrašą. Jei bandytume jas pritempti prie temos, modernus šunų kinkinių lenktynių atitikmuo būtų sniegaeigių lenktynės, kurios, žinoma, į olimpines nėra įtrauktos. Tais 1932 metais kanadiečių ir amerikiečių rogės su šešių šunų kinkiniais varžėsi 40,5 km ilgio trasoje.
Galiausiai, atskiro paminėjimo vertas bobslėjus – didelių pilotuojamų rogių lenktynės specialia trasa. Jokio variklio bobslėjaus rogėse nėra. Jas pirmiausia pastumia įgulos nariai, o vėliau rogės bėgėjasi jau tik gravitacijos pagalba. Tačiau tos rogės yra ištobulintos vėjo tuneliuose ir išnaudoja naujausius medžiagų mokslo pasiekimus. Automobilių gamintojai į tai yra įsitraukę. Pavyzdžiui, Ferrari F1 inžinieriai padeda kurti roges Italijos bobslėjininkams. Padeda ir kompozitinių medžiagų, ir aerodinamikos žinios.
Ne vienas Formulės 1 lenktynininkas yra dalyvavęs Žiemos olimpinėse žaidynėse. Divina Galica yra viena iš retų moterų F1 istorijoje. Ji kaip kalnų slidininkė dalyvavo net keturiose Žiemos olimpinėse žaidynėse. Ispanų aristokratas Alfonso de Portago Formulėje 1 varžėsi 1956-1957 metais ir kartą užlipo ant podiumo. 1956-ųjų Žiemos olimpinėse jį ir jo bobslėjaus komandą nuo bronzos medalio skyrė tik 0,14 sekundžių (Ispanijos bobslėjaus komanda liko ketvirta). Bobslėjaus roges olimpinėje trasoje yra išbandę ir keli kiti Formulės 1 lenktynininkai. O tiesioginio automobilių ar kitų motorinių transporto priemonių dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, matyt, dar ilgai lauksime.
