Mini krautuvai – tai įdomi ir labai naudinga sunkioji technika. Jie dažnai dirba statybose, ūkiuose, iš niego vaduoja miestų gatves. Bobcat neabejotinai yra geriausiai žinomas mini krautuvų gamintojas, bet ar žinojote, kad viskas prasidėjo nuo vieno ūkininko prašymo?
Krautuvų būna įvairių. Nodum.lt yra straipsnis, kuriame teigiama, kad gali būti, jog teleskopinis ratinis krautuvas yra universaliausia mašina pramonėje. Tokia technika dirba ne tik statybų aikštelėse, bet ir įvairiuose pramoniniuose objektuose. Tuo tarpu milžiniškas Caterpillar R3000H dirba požeminėse kasyklose, todėl gyvai tokios mašinos tikriausiai nepamatysite. O štai Bobcat ar panašų kito gamintojo krautuvą galima sutikti kone kiekvienoje statybų aikštelėje.
Bobcat – tai amerikietiška kompanija, įsikūrusi Šiaurės Dakotoje, tačiau dabar ji priklauso Pietų Korėjos Doosan grupei. Ši korporacija yra seniausia įmonė Pietų Korėjoje ir viena didžiausių sunkiosios technikos gamintojų pasaulyje. Bobcat yra svarbi sudedamoji Doosan Group verslo dalis ir jums tai neturėtų būti staigmena – juk Bobcat mašinos matomos kone visur, kur sukiojasi oranžinius šalmus dėvintys darbininkai. O pradžioje pirmuoju tokiu krautuvu džiaugėsi vienas ūkininkas.
1956 metais Minesotos ūkininkas Eddie Velo su neįprastu prašymu kreipėsi į brolių Louiso ir Cyrilo Kellerių suvirinimo ir remonto dirbtuves. Velo turėjo nemažą kalakutų ūkį, kuriame uoliai darbavosi pats. Problema buvo ta, kad paukščių mėšlo valymas užimdavo didelę Velo darbo dienos dalį, o mechanizuoti šį procesą tiesiog nebuvo kaip. Senoje kalakutų fermoje nebūtų tilpęs rimtesnis traktorius, o ir konvejerinė sistema čia būtų užėmusi per daug vietos. Be to, dalis kalakutų buvo antrame fermos aukšte, todėl mėšlo valymo sprendimas turėjo būti santykinai lengvas ir labai manevringas.
Kelleriai buvo išradingi meistrai, tačiau užduotis buvo nelengva. Ferma buvo tokia ankšta, kad čia praktiškai nebuvo vietos apsisukti. Reikėjo labai kompaktiškos ir manevringos mašinos, kuri galėtų apsisukti apie savo ašį kaip koks tankas. Žinoma, vikšrinė važiuoklė netiko, bet Kelleriai rado išeitį.
1957 metais kalakutų augintojui Velo broliai Kelleriai pristatė pirmąjį savo krautuvą. Tai buvo keista triratė mašina. Priekyje šalia hidraulinių mėšlo šakių buvo du dideli varomi ratai. Krautuvo gale buvo laisvai besisukiojantis ratas, virš kurio buvo sumontuotas variklis. Kellerių mašina buvo visiškai atvira ir operatoriaus darbo vieta buvo pakankamai ankšta, bet ūkininkas Velo gavo tai, ko norėjo – naujasis jo krautuvas galėjo apsisukti apie savo ašį. Tai buvo įmanoma diržinės transmisijos dėka – priekinius ratus buvo galima sukti priešingomis kryptimis. Galinis ratas laisvai sukiojosi, sekdamas priekinius. Jokio kito vairo mechanizmo Kellerių krautuvas neturėjo.
Velo džiaugėsi naujuoju savo įrankiu, o Kelleriai dirbo toliau. Jie stebėjo savo krautuvą ir kaip jis vikriai iš kalakutų fermos veža mėšlą. Broliai pastebėjo, kad silpniausia jų mašinos konstrukcijos vieta yra ta diržinė transmisija, todėl 1958 metais ji buvo pakeista sankabų mechanizmu – panašų, kokį galima pamatyti vikšrinėje technikoje. Kellerių krautuvas buvo labai patikima ir manevringa mašina, todėl garsas apie ją netruko pasiekti ir kitus ūkininkus, kuriuos kamavo panašios problemos.
Broliai Kelleriai buvo verslininkai, tačiau jų dirbtuvės ir piniginės nebūtų leidę pradėti masinę krautuvų gamybą. Tačiau sprendimas buvo rastas – Kellerių dėdė tuo metu dirbo Šiaurės Dakotos kompanijos Melroe Manufacturing atstovu ir suorganizavo jų susitikimą. Melroe kompanija irgi buvo šeimos verslas – ją valdė broliai Lesas, Cliffas, Rogeris ir Irvinas. Dar tais pačiais 1958 metais Melroe įgijo teisę gaminti Kellerių krautuvą.
Taip buvo pristatytas Melroe M60. Nors M60 iš esmės buvo tas pats Kellerių dizaino krautuvas, po metų ūkininkai jau galėjo įsigyti Melroe M200, kuris pasižymėjo 9,6 kW galia ir galėjo pakelti 340 kg svorį. Ūkininkai norėjo vis galingesnių kompaktiškų krautuvų, bet jų dydį ir galią ribojo ta trijų ratų važiuoklė. Taigi, 1960 metais Merloe pristatė M400 – pirmąjį keturratį kompaktišką krautuvą su slystančių ratų vairavimo sistema.
Mini krautuvai su tokiomis vairavimo sistemomis gali apsisukti apie savo ašį, nes skirtingų pusių ratai gali suktis į priešingas puses (angliškai tai vadinama skid steer). Ir taip, žinoma, padangoms tai gali nepatikti, bet įprastai tokie krautuvai dirba ant santykinai minkštų paviršių.
1962 metais Melroe krautuvų linija buvo pažymėta nauju prekiniu ženklu Bobcat, kuris naudojamas iki šių dienų. Bobcat – tai rudoji lūšis. Šis gyvūnas buvo pasirinktas kaip tvirtumo, greičio ir vikrumo simbolis. Nors kompanija keitė savininkus, inovacijos niekada nesustojo. 1971 metais Bobcat pristatė mažiausią mini krautuvą pasaulyje M371, o 1987 metais – didžiausią tokio tipo krautuvą pasaulyje Bobcat 980. Šie rekordai, žinoma, su laiku buvo sulaužyti. Tuo tarpu 1970 metais pristatyta Bob-Tach priedų montavimo sistema iki šiol yra pramonės standartas.
Patys krautuvai ir slystančių ratų vairavimo sistema seniai nebėra unikalūs Bobcat bruožai. Ir kitos kompanijos šioje rinkoje irgi turi ką pasiūlyti – daugybė įmonių gamina ir ratinius, ir vikšrinius mini krautuvus. Ir jiems siūlomas skirtingų įrankių pasirinkimas iš tikrųjų yra milžiniškas.
Mini krautuvai naudoja sniego pūstuvus, hidraulinius kūjus, šluotas, griebtuvus ir daug kitų skirtingų agregatų. O juk viskas prasidėjo nuo darbo kuklioje kalakutų fermoje.