Kai kurie žmonės vaikšto pasiramsčiuodami lazdomis. Tai suprantama – jiems taip lengviau eiti. Tačiau kadaise išdidūs džentelmenai su savimi taip pat visur nešiojosi lazdeles, nors puikiai vaikščiojo ir be jų. Kam jos jiems buvo reikalingos?
Senovėje lazdas nešiojo senukai, neįgalieji, keliautojai ir piemenys. Vieniems jų reikėjo, kad paeitų, kitiems – gyvuliams varyti ar savigynai. Tačiau maždaug 17-18 amžiaus Europoje lazdelės paplito ir tarp puikią fizinę formą turinčių džentelmenų. Ir netgi dabar kartais oficialiuose priėmimuose galima pamatyti frakais pasipuošusius vyrus su puošniomis ornamentuotomis lazdelėmis.
Iš tikrųjų, ši mada nėra tokia jau keista. Reikalas tas, kad kadaise vyrai su savimi visur nešiojosi kardus. Tai buvo ir statuso simbolis, ir naudingas ginklas savigynai. Praktiškai visi kilmingieji vienokia ar kitokia forma tarnavo kariuomenėje, o kardas gatvėje buvo tarsi būdas tai pademonstruoti.
Su laiku puošnūs kardai ir špagos nebebuvo tokie priimtini. Ne dėl kažkokių pacifistinių idealų – tiesiog tokio dydžio metalinis aksesuaras yra labai nepraktiškas ir nepatogus. Kardus Europoje pakeitė trumpos vaikščiojimo lazdelės. Europietiška vaikščiojimo lazda įprastai yra juoda su kokiu nors ryškiu bumbulu gale. Kartais tai – kontrastuojančios spalvos medienos akcentas, kartais – auksinis ar sidabrinis dizaino elementas, kartais – koks nors akmuo ar kristalas. Tuo tarpu amerikietiškos lazdos dažniau turėjo riestas rankenas, nors kitoje Atlanto pusėje buvo populiarios ir tokios, ir tokios lazdelės.
Tiesa, tai nereiškia, kad lazdelės džentelmenams buvo tik mados aksesuarais ir statuso simboliai. Jos taip pat atliko ir kelias funkcijas.
Visų pirma, lazdelė galėjo būti naudojama savigynai. 17-18 amžiuje gatvėse dažnai valkatavo šunys, o turtingi žmonės dažnai atsidurdavo ir vagių taikiklyje. Džentelmenai kartais susipliekdavo ir tarpusavyje, o tada į darbą paleisdavo ne tik kumščius, bet ir lazdas.
Gera lazdelė padėdavo išvengti purvo. Negi tepsiesi savo švarias pirštines, kad atidarytum purvinus vartus? Lazdelė leisdavo į šalį pastumti kokią įtartiną šiukšlę ar nuvaikyti katiną.
Tos lazdos kartais buvo naudojamos ir pagal pirminę paskirtį. Akmenimis grįstas grindinys gali būti labai slidus – jūs tai tikriausiai žinote iš patirties. Todėl net sveiki ir jauni džentelmenai bei damos kartais lazdelėmis sau padėdavo įveikti slidžią gatvę ar įlipti į aukštą karietą.
Galiausiai, tos madingos lazdelės galėjo turėti paslapčių. Lazdos viduje galėjo slėptis kardas ar durklas. Kiek vėliau lazdelėse buvo maskuojami alkoholiniai gėrimai, laiškai ar kiti daiktai.
Su laiku tokios lazdelės-aksesuarai išėjo iš mados. Tačiau 20 amžiaus pirmoje pusėje jos staiga vėl ėmė populiarėti kaip oficialios aprangos dalis. Kodėl? Nes teatruose, o vėliau ir televizijoje lazdelės buvo naudojamos įvairiuose pasirodymuose. Puošnios prabangios lazdelės tapo ir geidžiamomis dovanomis – tokias gavo ne vienas JAV prezidentas.
Lazdeles vis dar galima pamatyti oficialių iškilmingų priėmimų ir balių metu. Tiesa, populiariojoje kultūroje jos, kaip ir aukštos skrybėlės bei monokliai, tapo pretenzingų turtingų žmonių simboliu.
.jpg){kind=link}
