Ar žinote, kad daugumos Formulės 1 trasų kryptis – pagal laikrodžio rodyklę? Nustebtumėte sužinoję, kiek mažai trasų kviečia lenktynininkus sukti ratus priešinga kryptimi. Tik kodėl taip yra?
Dėl COVID-19 pandemijos 2020-ųjų Formulės 1 sezonas buvo neįprastas, bet jame vis tiek buvo daug įdomių lenktynių. Iš viso įvyko 17 Grand Prix ir tik trijose iš lenktynių vairuotojai (jei norite – pilotai) varžėsi važiuodami prieš laikrodžio rodyklę.
Nėra absoliučiai jokių technologinių priežasčių, kodėl taip turėtų būti. Formulės 1 automobiliai labai užtikrintai suka ir į kairę, ir į dešinę. Be to, jų važiuoklės yra reguliuojamos tiksliai kaip moksliniai instrumentai – jie gali būti paruošti pačioms įvairiausioms trasoms. Ne pandeminiais metais prieš laikrodžio rodyklę išdėstytų trasų buvo šiek tiek daugiau. Štai garsios San Paulo (Brazilija) Autódromo José Carlos Pace bei Ostino (JAV) Circuit of The Americas kreipia bolidus prieš laikrodžio rodyklę. Bet, aišku, neįmanoma paneigti fakto, kad daugumoje trasų F1 automobiliai varžosi važiuodami pagal laikrodžio rodyklę.
Taip yra dėl tradicijų. Daug seniausių trasų yra dešininės – automobiliai lenktyniauja važiuodami pagal laikrodžio rodyklę. Dažnai spėliojama, kad tai yra susiję su žirgų lenktynėmis. Senovės Romos hipodromuose buvo lenktyniaujama prieš laikrodžio rodyklę, o kurį laiką vėliau Europoje aiškios tradicinės krypties nebuvo. Visgi, viduramžiais ir vėliau žirgais dažnai lenktyniauta pagal laikrodžio rodyklę. Tuo tarpu JAV per Pilietinį karą susiformavusi žirgų lenktynių tradicija buvo labai tvirta – lenktynės vykdavo prieš laikrodžio rodyklę, taip tarsi atsiskiriant nuo europietiškos tvarkos. Todėl nieko keisto, kad JAV žymiai daugiau prieš laikrodžio rodyklę nukreiptų trasų. NASCAR lenktynės beveik visada vyksta būtent prieš laikrodžio rodyklę.
Negana to, pagal laikrodžio rodyklę sukančios trasos yra patogesnės. Dauguma žmonių yra dešiniarankiai, todėl dešinė kūno pusė yra šiek tiek tvirtesnė. Dėl to posūkiai į dešinę yra šiek tiek patogesni. Lenktynininkai tai ypač jaučia kakle – sukant į dešinę apkrovos plėšia galvą į kairę, bet tvirtesni dešinės pusės raumenys suteikia geresnę laikyseną. Aišku, lenktynininkai turi palaikyti gerą fizinę formą, kad atvykę į kairinę trasą nepasijustų silpni.
Be to, bent šioks-toks standartas lenktynininkams iš tikrųjų patinka. Jie gali priprasti varžytis važiuodami prieš arba pagal laikrodžio rodyklę. Laikais, kai lenktynininkai į kitus žemynus beveik nekeliaudavo, toks europietiškas standartas atrodė kaip puiki idėja. Schottenring buvo viena iš ankstyvųjų Vokietijos lenktyninių trasų. Kai ji buvo atidaryta 1925 metais, lenktynės joje vykdavo prieš laikrodžio rodyklę – kitaip nei Europoje įprasta. 1938 metais Schottenring trasos kryptis buvo pakeista, prisitaikant prie kitų Europos trasų standarto. Juk legendinė Nürburgring trasa ir seniausia jos dalis Nordschleife irgi suka pagal laikrodžio rodyklę.
Beje, lenktynės prieš laikrodžio rodyklę yra patogesnės žiūrovams, nes jų vietos įprastai yra trasos išorėje. Tai reiškia, kad kairinėse trasose žiūrovai stebi iš kairės į dešinę judančius automobilius – tai yra ir skaitymo kryptis, prie kurios mes esame įpratę.
Taigi, daugumoje Formulės 1 trasų automobiliai varžosi važiuodami pagal laikrodžio rodyklę ir taip yra dėl senų europietiškų automobilių sporto tradicijų ir daugumos žmonių dešiniarankystės.
.jpg){kind=link}
