Traukiniai yra nuostabus būdas keliauti. Romantiškas, galima sakyti. O ir geležinkelių technologijos yra labai įdomios. Pavyzdžiui, kartais tarp bėgių galima pamatyti įdomių prietaisų. Kas tai?
Ar žinote, kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių? Tai galima pamatyti ir Lietuvoje. O kodėl rusiška geležinkelio vėžė skiriasi nuo europietiškos? Romantika buvo dar didesnė, kai traukinius tampė garvežiai – kada buvo pagamintas paskutinis?
Keistus mažus prietaisus tikriausiai esate matę, ypač jei keliavote šalyje, kur traukinių eismas yra intensyvesnis. Šį straipsnį iliustruojančios nuotraukos darytos Suomijoje.
Akivaizdu, kad tai – mažas plieninis įrenginys be jokių judančių dalių, nudažytas geltonai, kas būtų gerai matomas. Ir jis, iš tikrųjų, daro nedaug. Jis tiesiog saugo vertingus prietaisus.
Ta ryškiai geltona plieno sija yra tik delfektorius. Jo užduotis – pakelti žemai kabančius laidus ar stabdžių linijas, jei tokių pasitaikytų. Jis tiesiog saugo, tai, kas prisukta prie bėgio.
O prie bėgio prisuktas ašių skaičiuotuvas. Tai – elektromagnetinis jutiklis, registruojantis pravažiuojančius traukinius. Ašių skaičiuotuvai padeda sekti traukinių eismą ir įsitikinti, kad vienoje ar kitoje atkarpoje nėra traukinių. Viename modulyje įprastai yra pora elektromagnetinių jutiklių. Jie fiksuoja ne tik pravažiuojančias ašis, bet ir traukinio judėjimo kryptį (todėl jutikliai yra poromis). Beje, elektromagnetiniai jutikliai yra santykinai nauji. Jie keičia mechaninius jutiklius, kuriuose mažytę rankenėle paspaudžia kiekvienas bėgiu pravažiuojantis traukinio ratas.
Eismas geležinkeliuose turi būti ne tik kruopščiai planuojamas, bet ir akylai stebimas. Pats faktas, kad keli traukiniai dalijasi tais pačiais bėgiais ir jų manevro laisvė yra praktiškai nulinė, didina nelaimės riziką. Tuo tarpu traukinių masė ir greitis didina katastrofų kainą. Taigi, diegiamos įvairios automatizuotos sistemos, leidžiančios stebėti traukinių eismą ir įsitikinti, kad bėgiai yra laisvi, kai turi būti laisvi. Nes žmogiškų klaidų ir techninių gedimų pasitaiko.
Tokie elektromagnetiniai ašių skaičiuotuvai yra genialiai paprasti ir ilgaamžiai. Kadangi jie tiesiog jaučia didelę plieno masę (tai yra, magnetinių laukų pokyčius), jie neturi jokių judančių dalių. Jie nebijo vandens ir dulkių. Tokie skaičiuotuvai gali būti integruoti į kitas geležinkelių eismo signalizavimo sistemas. Jutiklius galėtų apgadinti tiesioginiai smūgiai, bet tam tie deflektoriai ir reikalingi, nors jie montuojami tikrai ne visur.
Pats principas yra visai paprastas. Įsivaizduokite, tarkime, 15 km ilgio geležinkelio atkarpą, kurios abiejuose galuose yra ašių skaičiuotuvai. Į šią atkarpą įvažiuoja ilgas traukinys ir pirmasis ašių skaičiuotuvas suskaičiuoja jo ašis. Sistema iš karto žino, kad atkarpoje yra traukinys. Po to, kai tą patį ašių skaičių nustato antrasis skaičiuotuvas, sistema žino, kad traukinio toje atkarpoje jau nėra. Kitaip tariant, kai įvažiavusių ir išvažiavusių ašių skaičius yra vienodas, atkarpa yra tuščia.
„Kodėl nenaudoja GPS?!“, paklaus smalsus skaitytojas. Geležinkeliuose GPS sistemos yra naudojamos, tačiau tokie ašių skaičiuotuvai turi privalumų. Jie yra lengvai integruojami į geležinkelių signalizavimo sistemas. Kai tuo tarpu GPS signalų analizei jau reikia kompiuterių. Juokinga tai sakyti, bet GPS tikslumo geležinkeliams nereikia – traukinys yra ant bėgių (tikėkimės), reikia žinoti, tik kurioje atkarpoje.
