Vartydami senas nuotraukas pastebėsite, kaip stipriai per amžių pasikeitė žmonių apranga. Atrodo, prieš gerus 70-100 metų dauguma žmonių didesnio miesto gatvėje galvą dengdavo skrybėlėmis. Kodėl? Ir kodėl ši mada išnyko?
Žinoma, ne visos skrybėlės išėjo iš mados. Kaubojai vis dar galvas dengia labai specifinio dizaino skrybėlėmis, o anglų medžiotojai nepamiršo Šerloko Holmso populiarintos deerstalker. Tačiau jūs gatvėje pasirodęs su skrybėle tikriausiai būtumėte palaikytas hipsteriu ar tiesiog keistuoliu.
Anksčiau skrybėlė buvo visiškai kasdieniškas, kone neišvengiamas aprangos aksesuaras. Jei kokiais 1930 metais Niujorko gatvėje būtumėte pastebėtas be skrybėlės, būtumėte palaikytas vargšu ar nelaimėliu, kurio galvos apdangalą nunešė vėjas. Tarpukario Lietuvoje skrybėlės taip pat buvo labai populiarios, ypač miestuose. Geresnė skrybėlė čia buvo ir socialinio statuso simbolis.
Iš tikrųjų, žmonės galvas dengė visais laikais – tikriausiai nuo tada, kai mūsų protėviai išmoko vaikščioti. Galvą pridengti buvo būtina dėl praktinių priežasčių – nuo saulės, lietaus, sniego ir, tikriausiai, purvo.
Viduramžiais kilmingi, turtingi žmonės nešiojo labai puošnias spalvingas skrybėles. Vyrai dažnai nešiojo kietesnes, standžią konstrukciją turinčias kepures. Tuo tarpu moterų mada Europoje buvo šiek tiek kitokia – dauguma jų galvos apdangalų buvo tarsi skarelės. Tiesa, 16 amžiuje ir tarp moterų paplito standžios skrybėlaitės, kurios su kiekvienu dešimtmečiu vis augo ir didėjo iki pat tarpukario, kuomet kuklesnės, mažesnės skrybėlės tapo populiaresnėmis.
Skrybėlės su laiku ėmė žymėti ir priklausomybę tam tikriems sluoksniams – kariuomenei, aristokratijai, religinėms bendruomenėms. Brangios, ypatingai puošnios skrybėlės, pagamintos geriausių prieinamų meistrų, lengvai išsiskyrė iš įprastai juodų ir pilkų kepurių gausos. 19 ir 20 amžiuje skirtingos skrybėlės jau buvo dėvimos skirtingoms progoms – puošnūs baliai, žirgų lenktynės, pusryčiai ir kitos progos turėjos savas skrybėlių madas.
20 amžiaus pirmoje pusėje absoliuti dauguma vyrų vis dar nešiojo skrybėles. Didesniuose miestuose dominavo katiliukai, fedoros plačiabrylės lietaus skrybėlės, miesteliuose – mažesnės, kasdieniškesnės ir kompaktiškesnės kepurės. Po Antrojo pasaulinio karo skrybėlių populiarumas smuko ir nors įvairios Holivudo žvaigždės taip dar gyvindavo savo aprangą, skrybėlės niekada nebegrįžo į populiarumo viršūnę.
Kodėl skrybėlės išėjo iš mados?
Skrybėlė buvo ne tik stilinga, bet ir labai praktiška aprangos detalė, sauganti nuo lietaus, vėjo, sniego ir saulės. Laikui bėgant tos funkcijos neteko svarbos. Visų pirma, skrybėlių populiarumą sumažino kasdienis dušas, pagerėjusi higiena ir vandentiekių plėtra. Žmonės buvo švaresni ir slėpti nebebuvo ko. Be to, tuo pačiu išpopuliarėjo ir įvairesnės šukuosenos. Kas būtų norėjęs Elvio Preslio plaukus slėpti po skrybėle? Šukuosenos tapo saviraiškos objektu.
Vienintelė patogi vieta skrybėlei pasidėti yra galva. Pagal etiketo taisykles priimta, jog įėjus į vidų skrybėlę būtina nusiimti (aišku, yra išimčių). O kur ją dėti? Galima pakabinti su paltu, bet kai svečių ir skrybėlių daug, tai neišvengiamai tampa erzinančiu galvosūkiu. Skrybėlės tampa našta ir keliaujant – tikriausiai kokiuose senuose filmuose esate matę apvalius lagaminus, specialiai gamintus skrybėlėms. Kitaip tariant, mados pokyčius paskatino praktiniai sumetimai. Bet prie to prisidėjo ir technologinė pažanga.
Automobilių ir autobusų paplitimas sumažino žmonių pėsčiomis nueinamus atstumus ir suteikė galimybę transporto priemonėse pasislėpti nuo blogų orų. Ankstyvieji automobiliai buvo kuriami pagal karietų modelį ir turėjo labai aukštą stogo liniją, kad keleiviams nereikėtų nusiimti skrybėlių, tačiau vėlesnės mašinos buvo daug žemesnės.
Automobilių aukštis stipriai sumažėjo dėl to, kad jie tapo greitesni ir inžinieriams teko ieškoti žemesnio svorio centro. Juokinga, bet prie skrybėlių populiarumo kritimo stipriai, nors ir netiesiogiai, prisidėjo iš karto po Antrojo pasaulinio karo įsibėgėjusi greitkelių tinklų plėtra JAV ir Europoje. Greitkelių sistemos vertė gamintojus kurti žemesnius, dinamiškesnius automobilius, kuriuose vietos skrybėlėms jau buvo mažiau.
1932 metais Australijoje buvo išrastas kremas nuo saulės. Jis paplito ne iš karto, tačiau galiausiai tapo labai patogia apsauga nuo žalingų saulės spindulių, nuo kurių įprastai saugodavo platus skrybėlės brylius. Taigi, ir chemijos-kosmetikos pramonė prisidėjo prie skrybėlių funkcijų naikinimo.
Ar skrybėlės sugrįš į madą? Na, jos visiškai neišnyko – vieną kitą skrybėlėtą žmogų gatvėje tikrai galite sutikti. Bet į buvusią padėtį garderobe jos tikrai nesugrįš, nes nebėra reikalingos ir nedėvimos užima labai daug vietos.
.jpg){kind=link}
