Šiais laikais rąstai iš miškų tempiami sunkiaja technika. Nepaisant to, tai vis tiek yra sudėtingas darbas, labai priklausantis nuo oro sąlygų. Lengvai galite įsivaizduoti, kad iki 20 amžiaus, kai plačiau pradėta naudoti savaeigė technika, medkirčiai dirbdavo su arklių pagalba. Darbą šiek tiek palengvino tokie išradimai kaip Mičigano rąstų ratai.
Ištempti medį iš miško yra sudėtinga, ypač jei kirtimas nėra plynas. Anksčiau buvo pasitelkiami įvairūs svertai, skridinių sistemos ir, žinoma, arkliai. Aišku, vėliau pradėtos naudoti garo mašinos ir traktoriai, o dabar tam kartais naudojami ir sraigtasparniai. Oro sąlygos medkirčiams svarbios ir šiais laikais, tačiau anksčiau jos stipriai ribojo medžių kirtimui ir rąstų vežimui tinkamą laiką.
Situaciją bent šiek tiek pakeitė amerikiečio Silaso C. Overpacko išradimas. Silasas gimė 1841 metais Pensilvanijos valstijoje. Jam dar būnant mažam šeima persikėlė į Mičigano valstiją, kurs jis vėliau išmoko vežimų ratų gamybos amato ir kalvystės. 1868 metais Overpackas atsikėlė į Manisti miestelį, kuriame veikė stipri medienos pramonė. Čia jis gamino vežimus ir roges medkirčiams, pardavinėjo įvairius kitus daiktus.
Mičigano medienos pramonė tuo metu klestėjo nepaisant to, kad rąstai iš miško buvo tempiami tik kai žemę sukietindavo įšalas. Rąstai buvo vežami po vieną arkliais, kartais naudoti vežimų ratai ar rogės, leidusios pakelti vieną rąsto galą. 1875 metais vienas ūkininkas kreipėsi į Overpacką prašydamas pagaminti aukštesnius ir platesnius ratus, kurie taip neklimptų į minkštą gruntą. Būtent tada Overpackas ir sukūrė pirmuosius Mičigano rąstų ratus, kurie dabar yra įėję į medkirtystės istoriją.
Pirmieji Mičigano rąstų ratai buvo 2,44 metrų aukščio, tačiau tas pats ūkininkas netrukus grįžo prašydamas dar aukštesnių ratų. Netrukus Overpackas jau gamino daug tokių ratų medkirčiams, taip prisidėdamas prie krašto miškininkystės pokyčių. 1893 metais Overpackas savo Mičigano rąstų ratus atsivežė į Pasaulinę parodą Čikagoje, kur jie sulaukė labai daug dėmesio. Taip Overpacko verslas išsiplėtė – jo ratai buvo gaminami masiškai ir pasiekė eksporto rinkas Kanadoje bei Europoje. Jie buvo gaminami iki 1937 metų, kai dėl sunkiosios technikos įsigalėjimo ir paplitimo jie tapo nebereikalingi. Tiesą sakant, 20 amžiaus pradžioje Mičigano rąstų ratai buvo naudojami su traktoriais – jie buvo tokie geri, kad jų iš karto nebuvo atsisakyta.
Nors jie atrodo tiesiog kaip labai dideli vežimo ratai, Overpacko išradimas stipriai pakeitė Mičigano medkirčių gyvenimą. Vietose, kur rąstų išvežimas buvo galimas tik žiemą, dabar medkirčiai darbavosi ištisus metus, nes Mičigano rąstų ratai taip lengvai neįklimpdavo. Būtent dėl to medienos kompanijos juos taip mėgo ir sutikdavo už juos mokėti dideles sumas.
Kuo Mičigano rąstų ratai buvo tokie geri?
Mičigano rąstų ratai buvo labai aukšti. Overpackas siūlė tris versijas – 2,74, 2,9 ir 3,05 metrų skersmens ratų poras. Ir jie buvo labai brangūs – nuo 900 iki 1000 dolerių. Tačiau, aišku, jie labai padėjo. Tokio dydžio ratai giliai į gruntą neįsminga, nes pasižymi didesniu kontakto paviršiaus plotu. Aišku, padeda ir tai, kad Overpacko kompanijos gaminti ratai buvo pakankamai platūs.
Be to, arkliams, jaučiams ar mulams (o vėliau ir traktoriams) yra lengviau išjudinti stringančius tokius ratus, nes aukštai esanti ašis, prie kurios buvo pritvirtinti tempimo taškai, sukuria stiprų svirties efektą. Aišku, labai aukšti ratai buvo sunkūs, o jų vežamas krovinys – dar sunkesnis. Tačiau juos tampė stiprūs miško darbams išveisti arkliai, o aukštos ašies suteikiamas mechaninis pranašumas buvo didžiulis privalumas prieš lengvesnius sprendimus. Aukštesni ratai taip pat lengviau pervažiuodavo šakų krūvas ar kelmus – dėl to Mičigano rąstų ratai buvo kaustomi geležimi, kad greitai nesusidėvėtų.
Geležiniais žiedais buvo sutvirtinti ir tokių ratų stipinai. Ašis buvo gaminama iš kieto klevo medienos. Kadangi vietos čia netrūko, prie jos buvo galima tvirtinti kelis rąstus. Čia buvo galima tvirtinti ir papildomą svertų sistemą rąstams pakelti, o tada jie buvo tvirtinami grandinėmis. Vienu metu Mičigano rąstų ratai galėjo pavežti 2,4-4,7 kubinius metrus medienos.
Mičigano rąstų ratai buvo sąlyginai paprastas, bet kartu ir genialus įrankis, visiems laikams įėjęs į medkirtystės istoriją.
