Kodėl kai kurie naikintuvai turi 2, kiti – 1 žmogaus įgulas?

Kai kurie naikintuvai, ypač kiek senesni modeliai, turi dviejų žmonių įgulas. Kodėl? Ką veikia antrasis įgulos narys? Ir kodėl daugelis modernių šiuolaikinių naikintuvų turi vos vieną pilotą?

Dviviečių reaktyvinių naikintuvų pavyzdžių yra labai daug ir nemažai jų net nėra labai seni. Boeing F/A-18F Superhornet, Grumman F-14 Tomcat, McDonnell Douglas F-15E Strike Eagle, Panavia Tornado ir daug kitų naikintuvų turi dvi sėdynes. Tuo tarpu Lockheed Martin F-22 Raptor, Lockheed Martin F-35 Lightning II, Su-57 ir daug kitų modernių naikintuvų išsiverčia su vieno žmogaus įgula.

Nemanykite, kad dviviečiai naikintuvai yra tiesiog sena, atgyvenusi konstrukcija. Tie orlaiviai vis dar tarnauja, yra naudingi ir svarbūs. Be to, anksčiau vienu metu gaminti ir dviviečiai, ir vienviečiai naikintuvai – štai minėtas F/A-18F turi dviejų žmonių įgulą, o F/A-18E išsiverčia su vienu pilotu.

Naikintuvai – tai lengvieji kariniai lėktuvai, kurių pagrindinė užduotis yra priešo orlaivių eliminavimas. Pirmą kartą karyboje naikintuvai pasirodė dar Pirmajame pasauliniame kare. To meto naikintuvai buvo atviri biplanai ar net triplanai ir, kaip galite įsivaizduoti, kartais turėjo dviejų, o kartais – vieno  žmogaus įgulą. Antrojo pasaulinio karo naikintuvai, tokie kaip North American P-51 Mustang, Yakovlev Yak-9, Supermarine Spitfire, Messerschmitt Bf 109 bei Mitsubishi A7M, beveik visada buvo vienviečiai. Dviejų žmonių įgulos schema populiarumą susigrąžino jau Šaltojo karo metais, o po jo vėl kurti daugiausiai vienviečiai naikintuvai.

Kodėl Pirmojo pasaulinio ir Šaltojo karo metais kurti dviviečiai naikintuvai, o dabar tokia konfigūracija nebėra naudojama? Iš tikrųjų, Pirmasis pasaulinis karas šiame straipsnyje minimas ne tik dėl istorinio konteksto. Antrasis įgulos narys tiek tada, tiek Šaltojo karo naikintuvuose buvo atsakingas už ginklus.

Kam naikintuvui reikalingas antrasis pilotas?

Antrasis naikintuvo įgulos narys, sėdintis už piloto nugaros, tiesiogiai lėktuvo nepilotuoja. Tai – ginkluotės pareigūnas, anglakalbių tradicijoje vadinamas WSO (Weapon systems officer) arba Wizzo. Greiti, manevringi naikintuvai bei atakos lėktuvai yra ne tik pajėgūs ginklai, bet ir daug dėmesio bei įgūdžių reikalaujantys orlaiviai. Pasikliauti autopilotu galima ne visada, ypač vykdant kovines operacijas. WSO darbas yra prižiūrėti ginkluotės sistemas ir pasirūpinti, kad ginklai būtų panaudoti laiku ir vietoje. Taip sumažinamas krūvis pilotui, kuris gali susikoncentruoti į lėktuvo valdymą.

Pirmojo pasaulinio karo naikintuvai vykdė palyginti trumpas užduotis ir dažnai įsiveldavo į sudėtingas kautynes ore. Antrasis įgulos narys dažnai valdydavo kulkosvaidį ar mėtydavo bombas, kad pilotas galėtų atidžiau valdyti lėktuvą. Integruotos sistemos palengvino šį darbą ir leido jį sukoncentruoti į vieno piloto rankas (pavyzdžiui, Antrajame pasauliniame kare), bet vėliau lėktuvai pačios misijos tapo kur kas sudėtingesni ir antrasis įgulos narys kartais tapo būtinu.

Kai kurie senesni reaktyviniai naikintuvai bei greiti atakos lėktuvai galinėje kabinos dalyje dažnai net neturi valdymo įrenginių. Pavyzdžiui, F-4 Phantom II, A-6 Intruder, F-14 Tomcat, Panavia Tornado, F-111 Aardvark, Su-24 turi dvivietes kabinas, tačiau šiuos lėktuvus galima valdyti tik sėdint priekyje. Taip buvo ne tik dėl darbo krūvio paskirstymo, bet ir dėl fizinio prietaisų dydžio – skirtingų įgulos narių vietos buvo įrengiamos skirtingai pagal jų atliekamus vaidmenis. Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, kai buvo sukurti kompaktiškesni elektroniniai instrumentai ir pasirodė tokie kariniai lėktuvai, kaip F-15E Strike Eagle, F/A-18F Super Hornet bei Su-34, įgulos narių darbo vietos tapo lankstesnėmis. Šiuose naikintuvuose darbo krūvis tarp dviejų įgulos narių gali būti paskirstytas pagal misijos pobūdį, naudojamus ginklus ar net karių pasirengimą.

Anksčiau JAV Karinės oro pajėgos antrąjį naikintuvo įgulos narį laikė ir navigatoriumi, kai kuriose orlaiviuose jis valdė ir radarą. Moderni elektronika ir navigacijos sistemos koncentruoja tas funkcijas, todėl kai kuriuos darbus kompiuteriai atlieka savarankiškai. Kadaise ir komercinius lėktuvus valdė trijų ar net keturių žmonių įgula.

Aišku, ir Šaltajame kare būta vienviečių naikintuvų. Jie įprastai atlikdavo kiek kitokias funkcijas. Pavyzdžiui, vienviečiai naikintuvai dažnai buvo skirti artimai kovai ore, o dviviečiai dažniau vykdydavo ilgesnes operacijas, įskaitant ir antžeminių taikinių naikinimą.

Žinoma, mokymams taip pat kurtos dvivietės naikintuvų versijos.

Kodėl nauji naikintuvai yra vienviečiai?

Dviviečiai naikintuvai jau kurį laiką nebėra kuriami – antrasis įgulos narys modernių technologijų dėka tiesiog nebėra reikalingas. Karinė pramonė po truputį persiorientuoja prie bepiločių lėktuvų, todėl įgulos mažėjimas naikintuvuose nėra neįprastas. Juk dviguba kabina užima daugiau vietos, o papildomi prietaisai, įskaitant sėdynę su katapultavimosi mechanizmu, yra papildomas svoris.

Antrasis įgulos narys yra skirtas darbo krūvio mažinimui – dabar tai vis dažniau atlieka technologijos. Be to, karybos technologijų vystytojai atsižvelgia ir į potencialius žmogiškuosius nuostolius, todėl įgulos mažėja ne tik orlaiviuose, bet ir tankuose. Dėl tos pačios priežasties nemažai tradicinių naikintuvų funkcijų vis dažniau perleidžiamos dronams.