Riedantis laivas? Knappo laivas priminė rąstą, bet iš tikrųjų plaukė

Jei paprašytume jūsų įsivaizduoti laivą, tikriausiai mintyse pieštumėte tradicinę laivo formą – tarsi didelę valtį su pastatais ant viršaus. Galbūt romantiškesnis žmogus įsivaizduotų burlaivį, kas nors tikrai pagalvotų apie baltą kruizinį laivą. Bet niekas neįsivaizduotų plūduriuojančios dešrelės ar rąsto, nors būtent tokį laivą 1897 metais galėjote išvysti Toronto įlankoje.

Panašu, kad tai buvo riedančių laivų laikai, nes tais pačiais metais į vandenį Prancūzijoje nuleistas ir ratuotas Ernesto Bazino laivas. Šis 10 metrų skersmens ratus turintis keistuolis pagal inžinieriaus skaičiavimus turėjo plaukti greičiau nei įprasti laivai. Bet neplaukė. Ir nors Fredericko Knappo laivas ratų neturėjo, jo idėja ir likimas buvo panašūs.

Frederickas Knappas, gimęs 1854 metais Ontarijo valstijoje Kanadoje, iš tikrųjų buvo teisininkas. Tačiau tarp popierių kalnų pasislėpęs Knappas visada svajojo būti išradėju. Jis norėjo išspręsti kokią nors problemą ir taip patekti į istorijos knygas. Manoma, kad naujos formos laivams Knappas pradėjo ieškoti sužinojęs, kad Karalienė Viktorija serga jūros liga, todėl vengia keliauti į tolimus kraštus. Knappas manė, kad tai yra ne Karalienės, o jos laivų problema – negi neįmanoma sukurti tokio laivo, kuris nesuptų keleivių?

Tiesa, niekas nežino, ar būtent Karalienė Viktorija ir jos sveikatos bėdos buvo Knappo įkvėpimas. Kita vertus, jei Knappui būtų pavykę sukurti keleivių nesupantį laivą, leidžiantį Karalienei lankyti Šiaurės Ameriką, išradėjas tikrai būtų įrašytas į istorijos knygas. Taigi, tikėtina, kad šis projektas nebuvo tik meilės išraiška Karalienei ir Karalystei – Knappas juk svajojo būti garsiu išradėju!

Teisininkas ėmė braižyti kardinaliai kitokį laivą, bandydamas pakeisti visus įprastus laivų bruožus. Kas jei laivas į priekį plauktų pasisukęs šonu? Galbūt tuomet jis tik švelniai judėtų aukštyn-žemyn, o ne suptųsi į šalis, sargdindamas keleivius? Kas jei sraigtą pakeistų milžiniškas irklaratis, kuris kartu taptų ir laivo korpusu? Ar nebūtų geriau, jei laivas būtų cilindro formos?

Knappas su savo brėžiniais ir eskizais kreipėsi į Polson Iron Works gamyklą Ontarijuje ir ši ėmėsi laivo statybų. 1897 metų spalį Knappo laivo prototipas buvo nuleistas į vandenį.

Tai buvo 33,5 metrų ilgio ir 6,7 metrų skersmens cilindras – tarytum ant vandens plūduriuojanti dešrelė. Kiekvienoje laivo pusėje po vieną garo variklį ir nedidelį balkoną. Tie varikliai suko tik išorinį laivo korpuso cilindrą – vidinis cilindras su keleiviais, balkonais ir varikliais visada išlikdavo taisyklingoje padėtyje. Išororinis cilindras turėjo išsikišimus, kurie kabinosi į vandenį kaip irklai. Knappo manymu, toks laivas galėtų plaukti per praktiškai bet kokias bangas ir viduje sėdintys keleiviai to net nepajustų.

Entuziazmo pagautas Knappas ėmė braižyti daug didesnius laivus. Vienas buvo skirtas grūdų transportavimui, kitą jis ketino pasiūlyti JAV Karinėms pajėgoms – jame turėjo tilpti net 30 tūkstančių karių. Knappas teigė, kad toks laivas riedės per vandenį praktiškai nepatirdamas hidrodinaminio pasipriešinimo, todėl galės pasiekti vienos mylios per minutę greitį (97 km/val. ar 52 mazgai). Tačiau prieš imantis tokių didžiulių projektų reikėjo išbandyti pirmąjį daug mažesnį prototipą.

1897 metais Knappo laivas ėmė riedėti per Toronto įlankos vandenį – jis veikė! Tarsi žiurkėno kamuoliukas plieninis laivas riedėjo per neaukštas įlankos bangas. Visgi, kai atėjo laikas pabandyti pasiekti didesnį greitį, Knappo laivas nuvylė – jis sunkiai bėgėjosi iki 5 mazgų ir buvo praktiškai nevaldomas. Knappas vis tiek tikėjo savo išradimu, sakydamas, kad jam tereikia galingesnių variklių ir didesnio korpuso – juk šis 33,5 metrų ilgio laivas buvo tik eksperimentinis prototipas. Jis kelis kartus bandė pagerinti savo laivą, bet visi skaičiavimai rodė, kad jis yra pasmerktas nesėkmei.

Teoriškai toks laivas galėtų veikti – Knappo skaičiavimai nebuvo visiškai klaidingi. Tačiau besisukdamas cilindras į viršų kėlė ir vandenį, todėl aukštyn kylanti pusė visada buvo sunkesnė – nuo šios problemos kentėjo ir aukščiau paminėtas ratuotas prancūzo Bazino laivas. Didesnis cilindras keltų dar daugiau vandens, todėl didesnio greičio Knappo laivas tiesiog nebūtų pasiekęs. Ir net jei jis būtų buvęs greitas, kokia būtų nauda iš praktiškai nekontroliuojamo laivo?

Ir tai dar ne viskas. Kažin, ar Karalienė Viktorija būtų apsidžiaugusi pasiūlymu keliauti milžiniškame metaliniame cilindre – juk Knappo laivas beveik neturėjo vietos, kur būtų galima pakvėpuoti grynu oru. Ir atsparumas siūbavimui būtų jaučiamas tik plaukiant į bangas – jei bangos atsiristų iš šono, Knappo laivas vis tiek būtų nemaloniai supęs keleivius.

Netrukus susidomėjimas Knappo prototipu dingo – jį pamiršo ir jo kūrėjas. Dešimtmetį šis laivas plūduriavo pririštas prieplaukoje, kol galiausiai ištrūko ir trenkėsi į kitą laivą. Tuomet Knappo laivas buvo parduotas kaip metalo laužas, kad būtų galima atlyginti nuostolius. Nežinia kodėl, bet Knappo laivo korpuso metalo supirkėjai nepasiėmė ir galiausiai jo liekanos buvo palaidotos toje vietoje tiesiant greitkelį.