Karučiai statybų aikštelėse ir šiandien nėra reti. Tačiau didelėms statyboms reikia ir didelių karučių. Tokių kaip Picco I, kuris buvo savaeigis karutis, gamintas 1957-1970 metais.
Picco I – tai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Rytų Vokietijoje) gaminta krovininė statybų mašina. Savaeigiu karučiu šį daiktą vadiname todėl, kad jis buvo labai paprastas ir iš esmės atliko tuos pačius darbus. Tiesą sakant, tas jo paprastumas yra pagrindinė priežastis, kodėl apie Picco I verta rašyti – tai buvo tik įrankis ir nieko daugiau, tačiau jis buvo labai naudingas.
Picco I – tai atvira triratė krovininė mašina, sukurta specialiai darbui statybų aikštelėse. Daugelyje situacijų Picco I tikrai keitė paprastus karučius – ši mašina veikė greičiau ir efektyviau nei įvairūs rankiniai vežimėliai. Be to, dėl savo paprastumo Picco I buvo pakankamai pigus ir patikimas įrankis.
Picco I priekyje yra 0,7 kubinių metrų krovinių kėbulas. Geriausiai jis tiko birioms medžiagoms – žvyrui, smėliui, statybinėms atliekoms. Bet kartais jame buvo vežamos ir plytos ar įrankiai. Už jo – oru aušinamas 0,74 litrų vieno cilindro dyzelinis variklis, išvystantis apie 6,3 kW galią. Jis per keturių laipsnių mechaninę transmisiją suka priekinius Picco I ratus. Po tuo pačiu gaubtu buvo ir degalų bakas. Na, o vairuotojo pozicija yra pačiame mašinos gale, tiesiai virš vienintelio galinio rato. Dėl į eilę surikiuotų krovinių kėbulo, variklio ir vairuotojo darbo vietos, Picco I yra gana ilgas – jo ilgis siekia 2,9 metrus. Daug naujesnių panašių mašinų yra kompaktiškesnės, nes variklis yra po vairuotoju arba šalia jo.
Picco I vairas buvo sumontuotas lygiagrečiai žemės paviršiui ir per krumpliaračių mechanizmą sukiojo vienintelį galinį ratą. Standartiniai Picco I turėjo kietą štampuotos skardos sėdynę, tačiau ji dažniausiai gana greitai būdavo pakeičiama kuo nors minkštesniu. Vietos vairuotojo kojoms čia nėra daug, tačiau Picco I tėra įrankis, todėl komfortui daug dėmesio nebuvo skirta. Ankstyvieji Picco I turėjo lenkto vamzdžio rėmą, tačiau vėliau jis buvo pakeistas į suvirintus profilius. Šios mašinos turi žibintus ir kartais net nešiojo valstybinius numerius.
Įdomu tai, kad techniškai Picco I yra savivartis, nors neturi jokios hidraulinės sistemos. Krovinys išverčiamas gravitacijos pagalba – vairuotojui atkabinus krovinių kėbulą laikantį mechanizmą jis pats išsiverčia dėl savo formos. Tiesa, kartais jį tekdavo paskatinti staigiu stabdymu.
Tuščias Picco I sveria apie 950 kg. Važiuodama lygiu keliu ši mašina gali pavežti net 1100 kg svorio krovinį (pavyzdžiui, betono mišinį). Tiesa, jei važiuojama bekele, maksimalus krovinio svoris ribojamas iki 880 kg. Picco I gali tempti ir priekabą – jis padėdavo patempti betono maišykles, generatorius ar kitus įrankius.
Vėlesni Picco modeliai (Picco II, Picco Max III ir Picco Max IV) jau turėjo dvi ašis, taip paversdami Picco I tikru šeimos keistuoliu. Tiesa, šios mašinos kartais yra naudojamos ir dabar, nors dažniausiai jas savo kolekcijose laiko įvairios technikos entuziastai ir muziejai.
.jpg){kind=link}
