Garsioji Šerloko Holmso skrybėlė mieste nebuvo dėvima

Sero Artūro Konano Doilio personažas Šerlokas Holmsas yra garsiausias detektyvas pasaulyje. Jo įžvalgumas, pastabumas ir dedukcijos įgūdžiai žavėjo ištisas skaitytojų ir, vėliau, žiūrovų kartas. Jei pabandytumėte užsimerkti ir įsivaizduoti Holmsą, tikriausiai matytumėte jį kaip elegantiškai apsirengusį vyrą su pypke lūpose ir skrybėle ant galvos. Tiesa, ta skrybėlė, kuri vėliau tapo savotišku detektyvų simboliu, mieste nebuvo dėvima.

Žmonės ir dabar saugo galvas skrybėlėmis ir kepurėmis. Tačiau anksčiau ši aprangos detalė buvo ne tik funkcionali, sauganti nuo lietaus ir šalčio, bet ir būtina pagal etiketą. Jei pavartytumėte 20 amžiaus pradžios ar dar senesnes nuotraukas, pastebėtumėte, kad dauguma žmonių yra kuo nors pridengę galvas. Skrybėlės buvo itin populiarios laikais, kai nebuvo automobilių, kremo nuo saulės ir kasdienio dušo galimybės. Žmonės daugiau laiko praleisdavo lauke, todėl reikėjo kaip nors apsisaugoti nuo nemalonių orų ir purvo. Natūralu, kad per šimtus metų buvo sukurta daug skirtingų skrybėlių tipų, kurių populiarumas bangavo kartu su besikeičiančiomis madomis. Ir kai kurios iš tų skrybėlių buvo specializuotos.

Štai Holmsui priskiriama deerstalker skrybėlė buvo sukurta medžioklei. Verčiant pažodžiui, deerstalker pavadinimas reiškia elnių medžiotoją, kuris pasislėpdamas tyko savo grobio. Ši skrybėlė buvo sukurta kažkuriuo metu 19 amžiuje ir buvo skirta aktyviam džentelmeno laisvalaikiui gamtoje – tai išduoda ir šios skrybėlės dizainas.

Deerstalker skrybėlės išorė tradiciškai siuvama iš tvido, vidus – iš  atlaso, medvilnės ar kitos patogios medžiagos. Dažniausiai ruda ar tamsiai žalia deerstalker puikiai dera prie panašios spalvos lietpalčių ir kitų rūbų, tradiciškai siejamų su kaimiškomis Didžiosios Britanijos vietovėmis. Deerstalker neturi vientiso bryliaus, bet jos nešiotojo veidą ir sprandą nuo saulės bei lietaus saugo du atskiri snapeliai. Kadangi medžioklėje lengva sušalti, deerstalker turi ausų apsaugą. Tai – du minkšti audinio lopeliai, kurie įprastai yra surišami ant skrybėlės viršaus. Prireikus, juos galima nulenkti žemyn ir surišti po smakru – taip apsaugomos ausys.

Šiuolaikinės deerstalker skrybėlės dažnai gaminamos iš sintetinių audinių ar džinso. Kartais medžiotojų saugumo vardan pritaikomos labai ryškios spalvos. Britų medžiotojai jas dėvi iki šiol – tai yra tradicinė ir labai populiari jų aprangos detalė. Deerstalker taip pat yra pakankamai populiari tarp ūkininkų ir tiesiog tų, kurie gyvena kaime. Bet ar Šerlokas Holmsas buvo medžiotojas?

Šerloko Holmso skrybėlė

Deerstalker skrybėlę ant Holmso galvos užmovė ne seras Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle), o iliustratoriai. Nors autorius ir rašė, kad Holmsas nešioja skrybėlę su ausų apsauga, jis niekada neįvardijo jos formos. Kita vertus, tuo metu deerstalker buvo populiariausia tokį aprašymą atitinkanti skrybėlė, todėl tikėtina, kad rašytojas omenyje turėjo būtent ją.

Holmsas buvo apibūdinamas kaip labai švarus, puikiai priimtinas manieras išmanantis žmogus. Nors jo gyvenamoji ir darbo aplinka, pasak Vatsono, buvo tragiškai netvarkinga, Holmsui rūpėjo kaip jis atrodo. Taigi, visos iliustracijos, vaizduojančios Holmsą mieste su deerstalker skrybėle yra neteisingos.

Deerstalker, kaip ir kiti kaimiški rūbai, mieste nebuvo priimtini. Dabar tai atrodo keista, nes retas žmogus mieste yra gerai apsirengęs, o deerstalker skrybėlė apskritai yra klasiška vyriškos aprangos detalė. Tačiau kadaise miestui reikėjo miestietiškos skrybėlės. Ir dabar žvejo ar medžiotojo aprangą mieste apsivilkęs žmogus atrodytų iškritęs iš konteksto. Žmogus su kaubojaus skrybėle Niujorke atrodytų šiek tiek keistai.

Originalias Holmso iliustracijas kūrė Sidnis Pagetas (Sidney Paget), kuris pats buvo deerstalker dizaino mėgėjas. Jis taip pat yra vaizdavęs tokią skrybėlę Londone dėvintį Holmsą, nors dažniau detektyvą piešė mieste su juodu katiliuku. Daug po Holmso sukurtų detektyvų personažų iš jo sėmėsi įkvėpimo, todėl deerstalker ir pypkė tapo žanro klišėmis.