Liūdnas reportažas vakaro žiniose – dar vienas greičio mėgėjas sukėlė šiurpią avariją. Iš jo automobilio neliko nieko, bet ant žolės nukritęs spidometras vis dar rodo 180 km/val. greitį. Ar sudaužytas automobilis iš tikrųjų lėkė tokiu greičiu? Ir ar toks spidometrų užstrigimas yra suplanuotas gamintojo, kad būtų lengviau nustatyti į avariją patekusio automobilio greitį?
Žinoma, liūdna kalbėti apie skaudžias avarijas. Būtų galima vėl kartoti, kad milžiniškas greitis bendro naudojimo keliuose yra neatsargus ir neatsakingai kvailas dalykas. Bet tie, kurie kelius laiko lenktynių trasomis, straipsnių neskaito. Žmogus nėra tobulas ir dažnai klysta, bet pasirinkimas būti mirtinu pavojumi kitiems yra ypač gėdingas kvailio žaidimas. Pasirinkite saugų greitį.
Po avarijų tyrėjai stengiasi nustatyti įvykio aplinkybes. Tie duomenys kartais yra reikalingi kaltininkams nustatyti, o kartais padeda gerinti eismo organizavimą konkrečioje vietoje ar net automobilių saugumą. Jei žinoma, kad avarija įvyko dėl neteisingai pasirinkto greičio, galbūt vertėtų apsvarstyti fizines greičio ribojimo priemones – radarus ar kalnelius – tai yra vienas iš dalykų, kuriuos vėliau tenka apgalvoti.
Užstrigusi spidometro rodyklė, kurią dažnai akcentuoja žurnalistai, iš tikrųjų yra viena iš užuominų, kokiu greičiu lėkė automobilis.
Ar spidometrai avarijose sustingsta tyčia?
Šiuolaikiniai automobiliai turi daug įvairių aktyvių ir pasyvių saugumo technologijų. Būtų lengva manyti, kad inžinieriai apgalvojo ir avarijos aplinkybių tyrimą. Jei spidometras automatiškai sustotų su oro pagalvės išsiskleidimu, eismo įvykybių tyrimai būtų daug paprastesni. Greičiausiai šią savybę net nebūtų sunku sukurti, turint omenyje, kokie kompiuterizuoti yra šiuolaikiniai automobiliai.
Tačiau kol kas ši savybė masinės gamybos automobiliuose dar nėra diegiama. Ir kažin, ar bus, nes dabar gaminami automobiliai dažnai neturi fizinių rodyklių – rodyklinius spidometrus keičia grafinė animacija ekrane. Tie ekranai, žinoma, po avarijos visiškai išsijungia – apie juos šiame straipsnyje net neverta kalbėti. Tuo tarpu rodykliniai spidometrai sustoja todėl, kad nuo smūgio sugenda automobilio elektronika ir prietaisai netenka maitinimo.
Šiuolaikinio spidometro rodyklę sukioja žingsninis variklis. Tai – labai tikslus elektros variklis, kuris, vaizdžiai tariant, visada žino savo padėtį. Žingsniniai varikliai naudojami CNC staklėse, 3D spausdintuvuose, robotuose – ten, kur tikslūs mikro-judesiai yra kritiškai svarbūs. Jie taip pat naudojami ir matavimo prietaisuose – žingsninis variklis tiksliai rodo tai, ką kompiuteris jam liepia parodyti.
Žingsninis spidometro variklis žingsniuoja į abi puses – lėtėjant jis suka rodyklę arčiau nulio. Tai yra, ta rodyklė nėra laisvai judanti, gravitacija ar kažkokios spyruoklės žemyn jos netraukia – tai būtų netikslu. Juk automobilis kartais lėtėja po truputį, o kartais stabdo labai staigiai – spidometro rodmenų tikslumui užtikrinti reikalingas elektrinio variklio darbas. Taigi, energijos netekęs spidometras tiesiog sustoja – elektrinis varikliukas negali grąžinti rodyklės į pradinę padėtį ir rodyklė sustingsta prie kokio nors skaičiaus. Kartais, beje, strigdavo ir senieji mechaniniai spidometrai – juose yra daug smulkių mechanizmo detalių, kurios nuo smūgio gali išsivartyti ir užstrigti.
Ar avarijų tyrėjai gali pasikliauti užstrigusių spidometrų rodmenimis?
Straipsnio įžangoje minėta, kad TV žinios dažnai akcentuoja užstrigusias spidometrų rodykles. Dėmesį į tai tikrai atkreipia ir eismo įvykių tyrėjai. Bet tai niekada nėra pagrindinis faktorius, leidžiantis nustatyti automobilio judėjimo greitį prieš smūgį.
Jungtinės Karalystės kompanija Collision Science 2017 metais publikavo įdomų tyrimą. Mokslininkai atliko visą eilę eksperimentų, išbandydami spidometrus simuliuotose avarijose, kuomet automobilio greitis prieš susidūrimą siekia 120 km/val. Rezultatai parodė, kad užstrigusių spidometrų duomenimis galima pasikliauti ne visada. Kai kurie bandyti spidometrai sustodavo ties ta 120 km/val. riba, bet kiti po susidūrimo rodydavo nesąmones.
Smūgio jėga lengvai gali išjudinti rodyklę, patį žingsninį varikliuką ar kurią kitą mechanizmo dalį. Ir staiga sunaikinti automobilio davikliai bei kita elektronika spidometrui dar gali spėti pasiųsti neteisingus signalus. Kitaip tariant, net jei smūgis įvyko lekiant 120 km/val. greičiu, į šalikelę nulėkęs spidometras gali amžiams sustoti ties 140 ar 60 km/val. padala (ar net rodyti greitį, kurio automobilis pasiekti apskritai negali)
Tačiau ekspertai turi įrankių ir metodų, kurie leidžia ištirti sustojusį spidometrą ir nustatyti, ar jis rodo reikšmingus duomenis. Kartais pakanka apytikslių rezultatų – jei spidometro rodomi duomenys sutampa su skaičiavimais pagal automobiliui ir kliūtims padarytą žalą ar stabdymo kelią, dažnai papildomų tyrimų nebereikia.
Taigi, spidometrai užstringa atsitiktinai ir jų įamžintais duomenimis aklai pasitikėti negalima.
.JPG){kind=link}
