Didelis atviras židinys niekada nebus efektyviausias patalpos šildymo būdas. Tačiau tai yra klasikinė interjero detalė, kuri žiemą kambariui gali suteikti kiek kitokio šiltumo. Ar esate pastebėję, kad senuose atviruose židiniuose dažnai yra pora metalinių daiktų? Jie dažnai yra labai ornamentuoti ir kartais netgi yra papuošti gyvūnų galvų formomis.
Tai – andironai, akivaizdžiai senamadiškos namų detalės. Kaip ir, pavyzdžiui, durų belstukai – ar žinote, kodėl jie paplito ir išnyko? O kodėl kartais ant grindinio prie senų durų Europoje galima pastebėti keistą metalinę plokštelę? Židiniai namams suteikia jaukumo, bet ar žinote, kad ir kai kurie automobiliai kadaise buvo varomi malkomis?
Andironai dar vadinami židinio arba ugnies šunimis. Ironiška, bet jie dažnai yra papuošti ne šunų, o liūtų ar žmonių atvaizdais. Kai kurie andironai yra ypatingai puošnūs, dekoruoti skulptūromis, ornamentais, šeimos herbais ar kitomis detalėmis. Kiti turi praktiškų priedų – nuo žarijų saugančius skydus ar net integruotą orkaitę. Patys paprasčiausi andironai yra tiesiog sulenkti plieniniai strypai.
Daugelis andironų yra metaliniai. Įprastai jie kaldinami iš plieno, nors gali būti liejami ir iš geležies. Fasadinė andironų pusė kartais puošta bronzinėmis ar net paauksuotomis detalėmis, bet šis prabangos elementas buvo sutinkamas tik pačiuose prabandiausiuose rūmuose. Daugelis andironų yra daug paprastesni. Kadaise būta ir keraminių ar į židinio grindų mūrą integruotų andironų.
Kada? Andironas yra toks paprastas išradimas, kad nustatyti jo sukūrimo datą yra neįmanoma. Kažkur kažkas padėjo porą akmenų savo židinyje ir taip atsirado andironai. Archeologiniai duomenys rodo, kad žmogaus sumeistrauti andironai tikrai egzistavo 17-ame amžiuje prieš mūsų erą. Židinio šunys dažnai naudoti Senovės Graikijoje. Daug vėliau jie paplito viduramžių Europoje, o jau italų renesanso metu pradėti kurti labai įmantrūs, sudėtingo dizaino andironai. Aišku, visi jie atlieka tą pačią funkciją.
Andirono funkcija – kilstelti malkas, kad po jomis galėtų cirkuliuoti oras. Daugiau oro – geresnė liepsna, mažiau dūmų. Be to, vertikali priekinė dalis ir atgal pasviręs pagrindas neleidžia degančioms malkoms nuriedėti į kambarį. Galiausiai, tai – klasiška dekoracija, kurią galima priderinti prie kitų interjero elementų. Vėlgi, turtingųjų gyvenimo detalės.
Iš tikrųjų, dideli atviri židiniai niekada nebuvo labai populiarūs, nes užima neįtikėtinai daug vietos ir nėra labai efektyvūs. Ne visi gyvena rūmuose. Bet su laiku jie visai išėjo iš mados, todėl ir andironai dabar sutinkami tik muziejuose, antikvariatuose, dvaruose ir šiaip senuose prabangiuose pastatuose.
