Pinigai yra tai, kas verčia pasaulį suktis. Jais matuojamas mūsų laikas, mūsų turtas, o dažnai – ir mūsų svajonės. Žmonės labai daug dirba vedini noro turėti daugiau pinigų, bet ką apie pinigus iš tiesų žinome? O ko nežinome? Štai 10 įdomių faktų apie pinigus ir kaip jie uždirbami.

Įdomius faktus skelbiame beveik kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę šventėme Velykas, o prieš tai siūlėme paskaityti apie keleivinius lėktuvus. Siūlome prisiminti ir tą straipsnį, o dabar – iš karto prie pinigų.

Kas išrado pinigus? Niekas tiksliai nežino, kada atsirado pinigai. Senovės žmonės prieš kelis šimtus tūkstančių metų neturėjo jokio turto. Kai niekas neturėjo ko parduoti, niekas neturėjo už ką mokėti. Visgi, istorikai mano, kad maždaug prieš 100 000 tūstančių metų prasidėjo mainų ekonomika. Tai – tikrosios pinigų šaknys. Mainai niekada nėra labai patogūs – su savimi temptis maišo grūdų norint ką nors nusipirkti yra nesąmonė. Todėl Mesopotamijoje prieš 5000 metų buvo sugalvotas šekelis – piniginis vienetas vertas maždaug 160 granų (ne gramų) kviečių. Manoma, kad pirmosios kaltinės monetos pasirodė 650-600 metų prieš mūsų erą – jas sukūrė lydai, gyvenę dabartinėje Turkijoje.

Lydų monetos, nukaldintos maždaug 640 metais prieš Kristų. (Classical Numismatic Group, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Didžiausios vertės banknotas. Ar esate rankoje vartę 500 eurų banknotą? Atrodo, toks mažas popierėlis, o dėl jo tenka tiek daug dirbti. Tačiau 500 eurų banknotas nėra toks jau vertingas, palyginti su vertingiausiu pasaulio banknotu. Jį surastumėte Singapūre. Tai – 10 000 Singapūro dolerių banknotas. Tektų jo ieškoti banke išsigryninant dideles sumas pinigų. 10 000 Singapūro dolerių yra verti maždaug 6 181,5 eurų. O štai 1 Uzbekijos sumo centas yra praktiškai bevertis – jo vertė yra 10 000 kartų mažesnė nei euro cento. Tiesa, ši moneta sutinkama labai retai.

Tai – vertingiausias banknotas pasaulyje. Tiesa, 10 000 Singapūro dolerių banknotai naudojami itin retai. (Wikimedia)

Turtingiausias pasaulio žmogus – būsimas trilijonierius? Turtingiausias pasaulio žmogus yra Jeffas Bezosas, Amazon įkūrėjas. Šiuo metu jo turtas vertinamas daugiau nei 116 milijardų JAV dolerių. Net sunku įsivaizduoti, koks milžiniškas tai yra turtas, tačiau antroje turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietoje rastume Billą Gatesą, kurio turtai vertinami daugiau nei 90 milijardų dolerių. Taigi, tarp dviejų turtingiausių pasaulio žmonių turtų yra net 26 milijardų dolerių skirtumas. Beje, prognozuojama, kad Jeffas Bezosas per 25 metus gali tapti pirmuoju trilijonieriumi – pasieks 1000 milijardų dolerių ribą.

Grafitis, vaizduojantis Jeffą Bezosą. (Thierry Ehrmann, Wikimedia (CC BY 2.5)

Nukaldinti centus dažnai kainuoja daugiau nei jie yra verti. Kaip manote, kiek kainuoja nukaldinti 1 Euro centą? Italijoje – apie 4 centus, tačiau visur maždaug panašiai. Ir tai nėra taip jau neįprasta – smulkiausių monetų kaina dažnai 2-4 kartus viršija jų vertę. Skaičiuojama, kad 1 JAV cento nukaldinimas kainuoja apie 2,4 centus. Tik kaldinant 5 centų monetas kaina susilygina su verte.

Kaldinti mažo nominalo monetas yra santykinai brangu. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Grynieji pinigai – labai nešvarūs. Didelė dalis smulkių nelegalių sandorių yra vykdomi grynaisiais pinigais – taip nusikaltėliai sumažina pinigų srautų atsekimo galimybes. Tačiau grynieji yra labai nešvarūs ne tik dėl to. Jie nuolat keliauja ir yra liečiami daugybe rankų: nuo žmogaus, kuris pasinaudojęs tualetu nenusivalė rankų, iki jūsų mėsos pardavėjo. Skaičiuojama, kad bent 90 % JAV dolerių turi kokaino pėdsakų. Gal ir gerai, kad tik apie 8 % pasaulio pinigų yra grynieji.

Kodėl monetos turi dantytas atbrailas? Tais laikais, kai pinigai buvo gaminami iš brangiųjų metalų, žmonės visai bandydavo juos pasisavinti neprarasdami pinigų vertės. Taigi, nuo auksinių ir sidabrinių monetų buvo nukerpamos briaunos. Nuo saujos monetų pavykdavo surinkti nemažai vertingo metalo, o pačios monetos sumažėdavo taip nežymiai, kad prekeiviai skirtumo net nepastebėdavo. Todėl kadaise buvo sugalvota monetų atbrailas paversti dantytomis – taip iš karto buvo galima pastebėti, kad kažkas monetą sumažino. Dabar šie įvairūs raštai ant monetų kraštų šiek tiek padeda neregiams.

Skirtingo nominalo monetos dabar yra dantytos skirtingai – tai šiek tiek padeda neregiams, nors jie lengvai susigaudo ir pagal monetos dydį. (www.elbpresse.de, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Popieriniai pinigai nėra popieriniai. Mes esame įpratę banknotus vadinti popieriniais pinigais, tačiau jie nėra pagaminti iš popieriaus. Medienos popierius nėra labai tvirta medžiaga – perlenktas vos kelis kartus jis plyšta, nusitrina jo paviršius. Eurų banknotai yra gaminami iš šimtaprocentinės medvilnės, kuri yra auginama įvairiuose pasaulio regionuose. Banknotų popieriui panaudojamas trumpas medvilnės pluoštas, kuris netinka tekstilės pramonei. JAV dolerių banknotų sudėtis yra šiek tiek kitokia – 75 % sudaro medvilnė, o likusius 25 % – lino pluoštas. Beje, tai reiškia, kad atgyvenę banknotai gali būti kompostuojami. O štai nauji Jungtinės Karalystės svarai yra plastikiniai

JAV dolerių banknotai yra labiau medžiaginiai, o ne popieriniai. (Wikimedia)

Pinigai gali nupirkti laimę. Dažnai sakoma, kad pinigais laimės nenupirksi, tačiau tai nėra tiesa. Taip, yra ir daugiau būdų laimei pasiekti. Kiekvienas žmogus savo laimę supranta individualiai ir tikrai yra tokių, kuriems iki laimės trūksta tik pinigų. Kodėl taip yra? Ne vienas tyrimas parodė, kad žmogus jaučiasi laimingiausias tada, kai jo gyvenime vyksta pokyčiai – naujas darbas, naujas automobilis, nauji namai, naujos kelionės ir nauji pasiekimai. Kai esate jauni, tokių pokyčių daug – įgyjate vairuotojo pažymėjimą, baigiate mokyklą, įstojate į universitetą, pradedate daryti karjerą, kuriate šeimą ir taip toliau – viskas vyksta nedideliame laiko tarpe. Turint pinigų naujų dalykų galima prasimanyti greitai – nauji verslai, naujos didelės kelionės, nuotykiai ir taip toliau. Taigi, galbūt jūsų laimė nepriklauso nuo pinigų, tačiau kiti žmonės gali jaustis kitaip.

Pinigai teoriškai gali atnešti laimę, bet ne visiems, o kai kurie laimę gali pasiekti ir būdami visai neturtingi. (Radik14, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kieno alga didžiausia? Futbolininkai ir kiti profesionalūs sportininkai, didžiausių pasaulio įmonių vadovai, pasauliniai politikos lyderiai – jūs žinote, kad šie žmonės, pasiekę aukštumų savo profesinėse srityse gauna pakankamai didelį užmokestį už darbą. Bet jei šias nelabai žemiškas pozicijas atmestume, kurie specialistai įprastai gauna didžiausius atlyginimus per visą savo karjeros laikotarpį? Ogi chirurgai, tačiau ir kitų specializacijų medikai gali pasigirti didžiausiomis algomis pasaulyje.

Chirurgai gali pasigirti geriausiai apmokama profesija pasaulyje. (Pfree2014, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kiek laiko taupytumėte, kol taptumėte milijonieriumi? Iš karto visiems aišku, kad iš itin mažo atlyginimo sutaupyti milijono nėra įmanoma. Milijonieriais tampama ne dėl to, kad atlyginimas yra taupomas. Milijonieriais dažniausiai tampa verslininkai, kurie geba optimizuoti savo pajamas ir verslo augimą. Tačiau tik dėl įdomumo – kiek laiko reikėtų taupyti, kad taptumėte milijonierius? Vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje svyruoja apie 1500 eurų (apie vidutines lietuviškas pajamas kalbėti šiuo atveju nėra prasmės). Tikriausiai sutiksite, kad vienišo žmogaus pragyvenimui Lietuvoje pakaktų ir 500 eurų – tai turėtų padengti išlaidas maistui, būstui ir transportui. Taigi, galima tikėtis, kad apie 1000 eurų kas mėnesį pavyktų atsidėti. Taip po 1000 mėnesių galėtumėte save laikyti milijonieriumi. Problema ta, kad 1000 mėnesių yra daugiau nei 83 metai. Todėl, jei norite tapti milijonieriumi, kurkite verslo planus, protingai investuokite ir planuokite savo ateitį.

Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia