10 įdomių faktų apie sraigtasparnius, kurių galbūt nežinojote: kada jie buvo išrasti, kaip atrodo didžiausias, ir kas sukūrė lietuvišką sraigtasparnį (Video)

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius, kurių galbūt nežinojote: kada jie buvo išrasti, kaip atrodo didžiausias, ir kas sukūrė lietuvišką sraigtasparnį (Video)

Žmonės žavisi aviacija. Nesvarbu, kokio amžiaus esate, kaskart virš galvos išgirdę lėktuvo variklių gausmą pakeliate akis. Visgi, nors daugybei žmonių bent kartą gyvenime teks keliauti lėktuvu, retam pasiseks paskraidyti ir sraigtasparnio kabinoje. Tačiau tai nėra priežastis, kodėl neturėtume apie juos išmokti daugiau. Štai 10 faktų apie sraigtasparnius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktų dešimtukus Jums pasiūlome kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kvietėme paskaityti 10 įdomių faktų apie arklius. Tačiau šįkart grįžtame prie technikos.



Pirmasis sraigtasparnis. Sraigtasparnis – tai orlaivis, kuriam keliamąją jėgą suteikia horizontalus variklio sukamas sraigtas. Šio orlaivio šaknis mokslininkai yra linkę atsekti iki pat senovės Kinijos – dar 400 metų prieš mūsų erą kinų vaikai žaisdavo su nedideliais bambukiniais sraigtais, įsukamais tarp delnų. Vėliau sekė eilė piešinių, tarp kurių ir Leonardo da Vinčio idėja. Visgi, nieko keisto, kad pirmasis sraigtasparnis skrydžiui pakilo Prancūzijoje 1907 metais. Broliai Jacques ir Louis Breguet sukūrė keturis sraigtus turintį Gyroplane No.1, kuris pirmo skrydžio metu pakilo į maždaug 60 cm aukštį. Visgi, visuose kampuose šį orlaivį turėjo prilaikyti vyrai – jis buvo tiesiog visiškai nestabilus. Pirmasis laisvas sraigtasparnio skrydis buvo pasiektas taip pat Prancūzijoje, kur kitas išradėjas  Paul Cornu tais pačiais metais pakilo savo sukonstruotu dviejų į priešingas puses besisukančių rotorių sraigtasparniu. Jis maždaug 30 centimetrų aukštyje praleido apie 20 sekundžių. Šis mažytis žingsnis suteikė postūmį visai sraigtasparnių istorijai.

Paul Cornu sraigtasparnio modelis. (Bin im Garten, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Jėzaus veržlė. Kam būtų suteiktas toks pavadinimas? Ogi detalei, kuri laiko sraigtasparnio sraigtą. Šiai veržlei nukritus ar sulūžus lieka tik melstis ir šauktis Jėzaus. Šis pavadinimas, dabar sutinkamas techniniuose žodynuose, kilo Vietnamo karo laikais. Dabar patys moderniausi sraigtasparniai Jėzaus veržlės gali ir neturėti, o pats pavadinimas naudojamas ir kritinėms kitų mechanizmų dalims apibūdinti.

Jėzaus veržlė – nedidelė detalė, nuo kurios priklauso labai daug. (Alan Radecki, Wikimedia)

Kas jei išsijungia varikliai? Jei sugenda lėktuvo variklis, pilotai dar gali atlikti avarinį nusileidimą – lėktuvas vis tiek bus valdomas ir galės kurį laiką stabiliai sklęsti. O kas jei kažkas panašaus nutiktų sraigtasparniui? Iš tikrųjų, tai sraigtasparniai taip pat gali kurį laiką laikytis ore ir nusileisti. Jų judėjimas ir leidimasis užtikrina pakankamą oro srautą įsukti sraigtą, o šis leidžia orlaivį valdyti. Kaip? Žiūrėkite vaizdo įraše.

 

Ribotas greitis. Pagal Gineso rekordų knygą, greičiausias užfiksuotas sraigtasparnio greitis yra vos mažiau nei 401 km/h. Jį pasiekė britiškas Westland Lynx. Toks greitis įkandamas net ir ne patiems pažangiausiems lėktuvams. Tačiau realiomis sąlygomis sraigtasparniai yra kur kas lėtesni. Aerodinaminės jų savybės riboja maksimalų pasiekiamą greitį, tačiau kombinuoti sraigtasparniai, turintys yra stumiantį ar traukiantį propelerį arba pakreipiamus rotorius, turėtų sukelti šiokią tokią revoliuciją, nes gali būti net labai greiti.




Didžiausias kada nors pagamintas sraigtasparnis. Mil V-12 – eksperimentinis sraigtasparnis, pradėtas kurti dar 1965 metais. Jis būtų turėjęs du šalia sumontuotus sraigtus. Pirmą kartą į orą šis orlaivis nesėkmingai šoktelėjo 1967 metais, o jau tikram pirmajam skrydžiui pakilo 1968 m. 37 metrų ilgio V-12 sraigtasparnis būtų galėjęs gabenti strategines balistines raketas, tačiau kai orlaivis buvo užbaigtas sovietų valdžiai jo tiesiog nebereikėjo. Du prototipai skraidė ir pasiekė ne vieną rekordą, tačiau toliau ši istorija nepasistūmėjo.

MIL V-12 yra didžiausias kada skraidęs sraigtasparnis, nors buvo sukurti tik du prototipai. (Groningen Airport-Eelde, Wikimedia)

Mažiausias sraigtasparnis. Paminėjome didžiausią, reikia pamatyti ir mažiausią. Japonai kurį laiką kūrė vienvietį dviejų sraigtų sraigtasparnį GEN H-4, galintį pasiekti 50 km/h greitį. Atrodo jis tikrai keistai – kaip kėdė, pritvirtinta prie variklio su pora sraigtų. Buvo atliekami bandymai, tačiau tik nedideliame aukštyje. Dabar jau nutilo kalbos ir apie rinkinių pardavimą, todėl tikėtina, kad šio sraigtasparnio išpopuliarėjimo taip ir neišvysime.

 

Sraigtasparniai gelbėja. Tikriausiai žinote, kad sraigtasparniai yra labai naudingi pagalbininkai gelbėjimo misijose. Pirmas tokio panaudojimo atvejis užfiksuotas dar 1944 metais, kuomet sraigtasparnis išgelbėjo žmogų iš atviros jūros. Iki šiol skaičiuojama, kad sraigtasparniai yra išgelbėję daugiau nei 3 milijonus gyvybių, neskaičiuojant tų, kurios buvo išsaugotos gesinant miškų gaisrus, vykdant paiešką ir kitus darbus.

Sraigtasparniai yra nepamainomi įrankiai gelbėjimo misijose. (Letartean, Wikimedia(CC BY 3.0)

Sraigtasparnių akrobatika. Ar įmanoma sraigtasparniu atlikti kilpą? Dar ir kaip įmanoma. Aišku, tam reikia įgūdžių ir drąsos, tačiau sraigtasparniai gali atlikti kai kuriuos akrobatinius triukus. Problema ta, kad apsivertęs sraigtas nekuria keliamosios jėgos. Visgi, pasitelkiant įgūdžius, gerą erdvės matymą ir pakankamai tvirtą techniką galima atlikti net labai įspūdingus triukus.

 

Sraigtasparnis ar malūnsparnis? Tai – gana dažna klaida mūsų kalboje. Sraigtasparnis ir malūnsparnis yra du skirtingi orlaiviai. Tikriausiai visiems yra tekę išgirsti, kaip pralekiantis sraigtasparnis yra palydimas žodžiais „Žiūrėk – malūnsparnis skrenda!“ Sraigtasparnio rotoriai yra sukami variklio jėga, o malūnsparnio, geriau žinomo autožyro pavadinimu, mentes suka oro srautas (į priekį stumia arba traukia kitas rotorius). Šie orlaiviai vienas į kitą nėra labai panašūs, štai kaip atrodo tikras malūnsparnis:

Autožyras (malūnsparnis) su stumiančiu propeleriu. (Bob Adams, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Lietuviškas Titanas. Mums kažkodėl visada sunku didžiuoti savo pačiu pasiekimais, tačiau ir Lietuvoje yra gimęs sraigtasparnis. Pilotas ir aviakonstruktorius  Vytautas Radavičius savo Sidabrinį Titaną Kaune kūrė net 25 metus.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.