Strateginis bombonešis – tai vidutinio ir ilgo nuotolio bombonešiai, sukurti strateginių priešo objektų naikinimui. Šaltojo karo metu skirtingos valstybės sukūrė ne vieną strateginį bombonešį, kuris vėliau tapo karo aviacijos legenda. Štai Boeing B52 pirmam skrydžiui pakilo dar 1952 metais, bet į pensiją dar nesiruošia. Tupolev Tu-95 taip pat tebėra lengvai atpažįstamas, o štai britų Avro Vulcan jau nebeskraido. Kai kurie iš šių bombonešių turi baltas papilves – kodėl?
Iš tiesų Šaltasis karas sukėlė milžiniškos spartos ginkluotės vystymosi varžybas. Tuo pačiu karo nuojauta niekada nepaleido žmonių ir varžovai rengėsi rimties susidūrimams. Būtent dėl to ir JAV, ir Sovietų sąjungos, ir Didžiosios Britanijos, ir kitų šalių strateginiai bombonešiai buvo dengiami baltais dažais. Kartais baltai švytėjo visas orlaivis, o kartais taip buvo dažoma tik jo apačia. Ir, priešingai nei jau spėjote pagalvoti, balta spalva nebuvo tik kamufliažas.
Viena iš strateginio bombonešio užduočių – branduolinio smūgio sudavimas. Tai reiškia, kad šie didžiuliai orlaiviai buvo pritaikyti ir atominių bombų numetimui. Šaltojo karo metu to niekada neprireikė, tačiau tam buvo rimtai ruošiamasi. Žinoma, tokia misija būtų buvusi nepaprastai pavojinga, tačiau ne tik dėl priešo priešlėktuvinės ginkluotės ir nepavykusios misijos pasekmių.
Šaltojo karo metu vykdytos branduolinio ginklo programos kūrė vis galingesnes ir galingesnes atomines bombas. Pakankamai anksti buvo suvokta, kad ore sprogdinama atominė bomba ne tik sunaikins miestą po sprogimo epicentru, bet gali pakenkti ir pačiam bombonešiui bei jo įgulai. Taigi, JAV, Sovietų sąjunga ir Jungtinė Karalystė savo bombonešius ėmė dažyti balta spalva.
Teorija labai paprasta. Balta spalva atspindi didžiąją elektromagnetinių bangų dalį. Taigi, ji puikiai tinka ir šiluminei spinduliuotei atspindėti. Taip baltos lėktuvų papilvės galėjo nuo žalingo spinduliuotės poveikio apsaugoti patį lėktuvą ir jo įgulą. Kitaip tariant, atominės bombos buvo pasiekusios tokį lygį, kad ginkluotės kūrėjai baiminosi, kad sprogimo sukeltas šiluminės spinduliuotės smūgis sugadins ir bombą numetusį orlaivį.
Iš pradžių baltai buvo dažomos tik lėktuvų papilvės, kurios branduolinio smūgio metu ir būtų atsisukusios į sprogimo židinį. Baltai nudažyta buvo ne vieno amerikiečių Boeing B-52, B-1 Lancer, sovietų Tupolev Tu-22M, britų Avro Vulcan bombonešio apačia. Specialiai baltai nudažytas ir Tupolev Tu-95V, dalyvavęs Caro bombos bandymuose – tai buvo galingiausia visų laikų atominė bomba, kurios ugnies kamuolys pasiekė net 10,5 km aukštį. Balta spalva atsispindi ir kito sovietų strateginio bombonešio Tupolev Tu-160 pavadinime – šis lėktuvas vadinamas Baltąja gulbe (Белый лебедь).
Įdomu tai, kad net lėktuvų ženklinimas buvo paverstas blankesniu. Vietoje įprastų ryškių spalvų buvo pasirinkti blankesni atspalviai. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad tamsesniais dažais paženklintos orlaivių vietos galėjo neproporcingai įkaisti, sukeldamos nereikalingų problemų.
Nemaža dalis strateginių bombonešių išlaikė baltą spalvą iki šių dienų, tačiau tai nebėra toks populiarus pasirinkimas. Karo strategijos nebesisuka vien apie branduolinę ginkluotę, o kitos spalvos siūlo kitų privalumų – jos padeda paslėpti orlaivius ant žemės, jas sunkiau pastebėti palydovinėse nuotraukose. Todėl daug strateginių bombonešių yra tamsios, kamufliažinės spalvos.
Taip pat skaitykite:
Kodėl tankų pabūklų viduryje dažnai būna sustorėjimas?
Kaip Antrojo pasaulinio karo metu ore buvo kuriamas priešlėktuvinis minų laukas?
Kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos?
Kodėl gaminami ir bandomi lėktuvai beveik visada yra žali?
Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus?
