Jei skraidydami mėgstate sėdėti prie lėktuvo lango, tikriausiai esate matę, kaip dirba užsparniai. Kylant ir leidžiantis jie išsiskleidžia, efektyviai padidindami sparną ir jo kuriamą keliamąją jėgą. Vos nutūpęs lėktuvas užsparnius suskleidžia. Gerai pagalvojus, tai yra kiek keista – kam suskleisti užsparnius, jei kylant juos vėl reikės išskleisti?
Ar žinote, kodėl vienų lėktuvų sparnai yra lenkti aukštyn, kitų – žemyn? O kodėl sparno galą dažnai puošia į viršų riestas vingletas? Žiūrėti pro lėktuvo langą yra smagu, bet kas nutiktų, jei visi keleiviai staiga susiburtų vienoje lėktuvo pusėje?
Užsparnis – tai įrenginys, kuris, vaizdžiai tariant, padidina sparną ir jo keliamąją jėgą. Užsparniai leidžia lėktuvui skristi lėčiau – jie sumažina smukos greitį. Tai ypač svarbu lėktuvui kylant ir tupiant, nes mažesnis greitis reiškia, kad pakanka trumpesnio tako. Ir apskritai, tūpti lekiant mažesniu greičiu yra saugiau. Užsparnių darbą galima pamatyti tiesiog žiūrint pro langą (na, jei sėdite netoli už sparno). Be to, jų mechanizmo skleidžiamas garsas gerai girdimas lėktuvo salone.
Pakilęs lėktuvas užsparnius suskleidžia, nes pasiekus didesnį greitį sparnai ir taip generuoja pakankamai keliamosios jėgos, o sumažintas sparnas patiria mažesnį oro pasipriešinimą. Suskleidęs užparnius lėktuvas sunaudoja mažiau degalų. Keisčiausia tai, kad užsparniai suskleidžiami ir lėktuvui nutūpus – kam juos suskleisti, jei kylant jie vėl bus reikalingi?
Mažiems lėktuvams, tokiems kaip Cessna 172, nutūpus suskleisti užsparnius reikia todėl, kad jie neleidžia efektyviai dirbti ratų stabdžiams. Cessna 172 yra mažas propelerinis lėktuvas, neturintis atgalinės traukos – jis negali stabdyti varikliu. Kadangi su išskleistais užsparniais sparnai kuria daugiau prispaudžiamosios jėgos, net ir palietęs asfaltą lėktuvas ne iš karto visu svoriu gula ant ratų. Tai blogina sukibimą ir ilgina stabdymo kelią, todėl užsparnius geriau mikliai suskleisti. Bet dideliems lėktuvams, tokiems kaip Boeing 737, Airbus A320 ir kitiems, tai nėra taip svarbu, nes jie gali stabdyti varikliais.
Didieji lėktuvai nutūpę užsparnius suskleidžia dėl kelių priežasčių. Kylant juos tikrai vėl reikės išskleisti, bet jų nustatymas greičiausiai bus kitoks (užsparniai nėra tik išskleisti ar suskleisti – jie turi kelių lygių nustatymus), todėl jų aktyvavimą geriausią pradėti nuo nulio – taip išvengiama klaidų. Be to, prieš kylant vis tiek reikia įsitikinti visų sistemų veikimu. Pilotai pajudina vairalazdes, paspaudo pedalus ir įsitikina, kad visi lėktuvo valdymo paviršiai tinkamai veikia. Taigi, net jei nutūpus užsparniai nebūtų suskleisti, prieš kylant juos vis tiek reikėtų suskleisti ir vėl išskleisti vien tam, kad jie būtų patikrinti.
Reikia paminėti ir tai, kad išskleisti užsparniai sumažina erdvę po sparnu, kur kartais dirba techninis personalas, sukiojasi oro uosto technika – užsparnių suskleidimas sumažina avarijos riziką. Galiausiai, uždarius užsparnius paslepiami ir taip nuo aplinkos poveikio apsaugomi vidiniai jų mechanizmai.
Tiesa, reikia pasakyti, kad užsparniai ne visada visiškai suskleidžiami. Kartais jie paliekami šiek tiek ar net visiškai išskleisti. Pavyzdžiui, jei tūpimo metu susiduriama su lijundra. Ledas gali padengti užsparnių mechanizmą. Jei po to užsparniai iškart uždaromi, tas ledas gali ką nors pažeisti. Tokiu atveju užsparniai suskleidžiami tik įsitikinus, kad ledas tam nesutrukdys. Palikti išskleistus užsparnius gali tekti ir susidūrus su paukščiais – vėlgi, tam, kad būtų įsitikinta, kad užsparniai ir jų mechanizmas nebuvo pažeisti.
