Bond Bug – vienas kiečiausiai atrodančių triračių automobilių nuo pat pradžių buvęs mados aksesuaru

Bond Bug – vienas kiečiausiai atrodančių triračių automobilių nuo pat pradžių buvęs mados aksesuaru

Triračiai automobiliai atsidaro tikrai ne dėl to, kad yra įdomūs ir neįprasti. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie buvo gaminami, yra kaina. Trys ratai kainuoja mažiau nei keturi, o ir rėmui reikėjo mažiau medžiagų. Prie triračių populiarumo Jungtinėje Karalystėje prisidėjo ir tai, kad jiems anksčiau nereikėjo automobilio vairuotojo pažymėjimo. Visgi, kai kurie triračiai buvo sukurti kaip stilingo, o ne pigaus gyvenimo detalė. Būtent su tokia mintimi kadaise pasaulį išvydo Bond Bug – vienas geidžiamiausių klasikinių triračių automobilių.

Bond Cars kompanija, pradžioje vadinta Sharp’s Commercials, buvo įkurta penktajame dešimtmetyje Prestone. Kompanija 1949 metais pristatė savo pirmąjį triratį automobilį Bond Minicar. Automobilis pokario laikais buvo populiarus dėl savo nedidelės kainos. Per gamybos laiką iki 1966 metų buvo pasiūlytos įvairios Minicar versijos, įskaitant verslui tikusius furgonus, kabrioletus ir įprastas kupė. Įdomu tai, kad šis triratis turėjo motociklo variklį ir pavarų dėžę. Jį į priekį traukė priekinis varantysis ratas, galėjęs kartu su varikliu ir transmisija pasisukti 90 laipsnių kampu. Tai išties pravertė, nes automobilis neturėjo atbulinės pavaros.




1963 metais Bond Cars pristatė Bond Equipe sportinį automobilį, sukrutą ant Triumph Herald platformos ir turintį  Triumph Spitfire variklį. Tai buvo išvaizdus, kiek itališką dizainą primenantis automobilis, kuris bet kurioje gatvėje būtų traukęs žvilgsnius. Nors jis turėjo vos 1,1 litro variklį (vėliau buvo pristatyta ir 2 litrų versija), labai lengvas stiklo pluošto kėbulas leido pasiekti pakankamai geras dinamines charakteristikas ir vairavimo malonumą. Equipe buvo gaminamas iki pat to laiko, kuomet kompaniją įsigijo garsusis triračių automobilių gamintojas Reliant.

Pleišto formos automobilis atrodė neįprastai ir iš karto sužavėjo daugybę žmonių. (Charles01, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tiksliau, 1969 metų vasarį Reliant Motors nusipirko Bond Cars, o jau 1970 metais buvo nutraukta Equipe gamyba. Priežastys buvo akivaizdžios – Reliant norėjo Bond sugrąžinti prie ištakų – prie populiaraus triračio automobilio. Reliant nusamdė garsų automobilių dizainerį Tomą Kareną iš Ogle Design kompanijos. Jam patikėta užduotis – sukurti įdomų ir smagų automobilį ant naujos triratės platformos. Naujasis automobilis turėjo naudotis  Reliant Regal varančiaisiais mazgais. Iš tikrųjų, tai tobulo dizaino paieškos ir prasidėjo nuo Regal pjaustymo, norint pamatyti, kaip atrodytų automobilis, kurio kėbulas baigtųsi ties galiniais ratais.

Bond Bug gerbėjai iki šiol aktyviai buriasi į klubus. (author, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Iš esmės, taip Bond Bug, pasirodęs 1970 metais, taip ir atrodo – pleišto formos triratis mikroautomobilis, kurio kėbulas baigiasi su galine ašimi. 700 kubinių centimetrų variklis (vėliau pakeistas į 750 kubinių centimetrų) buvo montuojamas priekyje, kur irgi nebuvo daug vietos, todėl dalis jo yra tarp vairuotojo ir keleivio. Buvo siūlomi keli Bond Bug variantai. 700 ir 700E nedaug skyrėsi vienas nuo kito – turėjo 29,5 ag (22 kW) išvystančius variklius. O štai 700ES buvo galingesnė versija (30,8 ag) ir turėjo sportiškesnes sėdynes. Visi Bug buvo varomi galiniais ratais ir turėjo keturių pavarų mechanines transmisijas.

700ES buvo sportiškesnė Bond Bug modifikacija. Tačiau daugelis žmonių automobilį mėgo dėl jo išvaizdos. (Mick, Wikimedia(CC BY 2.0)

Vos pristatytas Bond Bug buvo priimtas teigiamai. Žmonėms patiko mikroautomobilio forma, jo sportiškas, tačiau kartu ir mielo automobilio charakteris. Jis nebuvo praktiškas ar ypatingai gražus, tačiau jis buvo kitoks ir to pakako, kad žmonės atkreiptų dėmesį. Reliant taip pat džiaugėsi Bug atėjimu į rinką – pirminė visuomenės reakcija rodė, kad modelis bus populiaresnis nei planuota.

Į automobilio vidų buvo patenkama pakėlus didelį gaubtą su priekiniu stiklu ir iš audinio pagamintomis durelėmis. Tuo tarpu veidrodėliai buvo kiek toliau ir su gaubtu nejudėjo. (Mikel Ortega, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Bond Bug buvo reklamuojamas kaip greitas ir sportiškas, o ne tiesiog pigus automobilis. Galbūt nustebsite, tačiau vos 394 kg svorio dėka Bug nebuvo toks lėtas, kaip atrodo. Maksimalus Bond Bug greitis siekė 122 km/h – to pakako viršyti tuometinį Jungtinėje Karalystėje leidžiamą greitį. Šiuo požiūriu Bug galėjo lygintis su paprasčiausia klasikinio MINI versija, Hillman Imp ir praeitos kartos sportiniais automobiliais. Visgi, naujiems lengviems sportiniams automobiliams greičiu Bong Bug neprilygo, tačiau ir nesilygino, nes turėjo tik tris ratus.

Beveik visi Bond Bug automobiliai buvo oranžiniai – tik 5 buvo balti. (Nilfanion, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Papildomo džiaugsmo vairuotojui suteikė ir itin žemas kėbulas ir praktiškai ant grindų padėtos sėdynės. Bond Bug vairavimo savybės buvo lyginamos su kartu. Buvo teigiama, kad automobilis yra labai stabilus ir puikiai reaguoja į vairuotojo komandas. Visgi, žmonės labiausiai pamėgo Bug išvaizdą.

Pažvelgus iš galo buvo galima pamatyti kai kuriuos mechaninius Bug komponentus. (SG2012, Wikimedia(CC BY 2.0)

Pleišto formos Bond Bug buvo parduodami tik ryškiai oranžinės spalvos. Tačiau vieno cigarečių gamintojo reklaminei kampanijai buvo pagaminti penki balti Bug automobiliai. Bond Bug galas buvo visiškai plokščias, todėl žmonės juokavo, kad automobilis nebuvo užbaigtas. Galinis tiltas ir važiuoklės elementai buvo lengvai matomi net nepasilenkus, kas, kaip tuomet buvo sakoma, automobiliui suteikė mechaninės estetikos.

Priekinės lempos tapo ryškiu dizaino akcentu, nes labai išsiskyrė iš tiesių automobilio linijų. Į vidų buvo patenkama atvėrus didelį gaubtą, kurį sudarė iš audinio pagamintos abiejų pusių durys, stogas ir priekinis stiklas. Viduje vietos buvo nedaug, ypač keleiviui, nes variklis stipriai išsikišo į saloną. Tačiau to ir reikėtų tikėtis, nes tai – mikroautomobilis. Dėl gaubto konstrukcijos, spidometras buvo patalpintas automobilio centre, o kai kurie kiti prietaisai įprastoje vietoje už vairo.

Variklio skyrius stipriai ribojo vietą salone – keleivio kojoms iš tikrųjų buvo ankšta. (Mick, Wikimedia(CC BY 2.0)

Bond Bug, kad ir koks įdomus ir smagus vairuoti buvo, kainavo per daug. Savo kaina šis mažytis triratis lyginosi su kur kas praktiškesniais automobiliais – Bond Bug buvo brangesnis net už populiarųjį MINI. Tiesa, žmonės galėjo sutaupyti pirkdami rinkinius ir susirinkdami savo automobilius patys, tačiau pirkėjų minios vis tiek nesirikiavo.

Reliant nutraukė Bond Bug gamybą 1974 metais. Per ketverius metus pagaminti 2 270 šių automobilių, daug jų išliko iki šių dienų. Bond Bug mėgėjų klubai yra labai aktyvūs, o ir šių automobilių kaina nuolat auga.



Taip pat skaitykite:

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Triratis vilkikas Scammell Scarab

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Zagato Zele – itališkas, negražus ir varomas elektra

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.