Kodėl laivai yra statomi, o ne gaminami?

Automobiliai, lokomotyvai, motociklai, lėktuvai, autobusai, sunkvežimiai, sraigtasparniai ir absoliuti dauguma kitų mašinų yra gaminamos. Jos gimsta gamyklose ir inžinieriai kalba būtent apie gamybos procesus. Tai kodėl tuomet laivai yra ne gaminami, o statomi?

Nesuprantantiems apie ką kalba, paminėsime kelis pavyzdžius. Štai Amerigo Vespucci buvo pastatytas (ne pagamintas) 1931 metais. Tuo tarpu Titanikas buvo pastatytas 1912 metais. Jei atsiversite bet kokius tekstus, mininčius šiuos ar bet kokius kitus laivus, rasite būtent žodį pastatytas – niekas niekada nekalba apie laivų gamybą. Ir Klaipėdoje laivai gimsta įmonėje, kuri vadinama Vakarų Baltijos laivų statykla – ne gamykla, o statykla.

Laivų gamyklų tiesiog nėra. O jei ir yra, jose gaminami kateriai, o ne rimti didesni laivai. Kodėl taip yra? Kodėl milžiniškas dviaukštis lėktuvas Airbus A380 yra pagamintas, o palyginti kuklus per Kuršių marias poilsiautojus plukdantis keltas – pastatytas?

Šios terminologijos ištakos slypi burių amžiuje. Žodis statybos pirmiausia apibūdina pastatų konstravimą, tačiau vaizdas laivų statykloje ir namo statybose prieš kelis šimtus metų buvo labai panašus. Ir įrankiai naudoti tie patys. Žmonės pjauna, obliuoja ir kitaip apdoroja skirtingas medines detales, tada jas jungia į vieną visumą tol, kol sukuria laivą arba pastatą. Tiesą sakant, nemažai laivų meistrų buvo ir paprasti statybininkai, nes medinio laivo ir namo statybos technologijomis skyrėsi nedaug, o ir tie patys architektai dažnai kūrė ir laivus, ir pastatus.

Tačiau laivo sukūrimo procesas statybomis vadinamas ne tik dėl senos tradicijos. Laivo atsiradimas tiesiog labiau primena statybas nei gamybą. Juk laivai ir pastatai turi daug bendro – sienas, langus, kambarius (kajutes), sanitarinius mazgus ir net baldus. Kruizinio laivo kajutės interjerą būtų galima perkelti į bet kurį viešbutį. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl sakome, kad laivai yra statomi, o ne gaminami.

Jei trumpai, statomi objektai įprastai yra:

• didesni už gaminamus (dideli laivai yra žymiai didesni už didžiausius sunkvežimius ir lėktuvus);
• sunkiai perkeliami iš vienos aplinkos į kitą (laivą sunku iškelti iš vandens ir jis yra nevertingas sausumoje);
• konstruojami iš standartizuotų medžiagų, o ne surenkami iš specialiai paruoštų komponentų (laivai statomi iš plieno lakštų, o namai – iš plytų);
• kuriami pasitelkus lankstesnius procesus (gamybos procesas yra labiau standartizuotas, aiškiai numatyta veiksmų seka, kurią labai sunku ar net neįmanoma keisti darbo metu);
• unikalūs.

Kiekviena iš šių taisyklių turi išimčių, tačiau kalbame apie vidurkį – standartinį laivą (ar pastatą) bei standartinį pagamintą daiktą. O dabar šiek tiek išsamiau.

Pastatyti objektai įprastai (bet ne visada) yra didesni už pagamintus. Taip, egzistuoja labai daug mažesnių laivų ir pastatų. Tačiau net ir milžinas Airbus A380 yra niekis, palyginti su angaru, kuriame jis yra parkuojamas. Didžiausi laivai yra tiesiog nepalyginamai didesni už daiktus, kurie yra pagaminti.

Tas dydis, beje, nulemia ir tai, kad pastatytus objektus sunku perkelti į kitą aplinką. Laivo aplinka – vanduo, pastato – vieta, kurioje jis stovi. Taip, laivai periodiškai yra iškeliami iš vandens, kad būtų suremontuoti, nuvalyti ar perdažyti, o ir pastatai kartais yra perkeliami iš vienos vietos į kitą, tačiau tai tikrai nėra lengva.

Pramonine gamyba vadiname procesus, kurių metu iš anksto konkrečiam daiktui sukurtos detalės surenkamos į galutinį produktą. Pats surinkimas irgi nėra būtinas – iš nerūdijančio plieno lapų štampuojami šaukštai ir šakutės irgi yra gaminami. Tačiau gamybai būdingi standartizuoti, iš anksto numatyti procesai ir komponentai.

Tuo tarpu statybomis vadiname procesą, kuriam pasitelkiamos standartinės medžiagos, o ne iš anksto specialiai pagaminti komponentai. Pavyzdžiui, namai yra statomi iš plytų, o laivai – iš plieno lakštų. Tuo tarpu telefonas yra gaminamas į vieną produktą surenkant specialiai telefonams sukurtą ekraną, korpusą, motininę plokštę, bateriją ir kitus komponentus. Nėra tokio produkto kaip laivų sienos – jas statytojai patys gamina konkrečiam laivui.

Tai, beje, reiškia, kad statybų metu skirtingi komponentai kuriami tuo pat metu kaip ir galutinis produktas. Pavyzdžiui, kol kažkas virina laivo korpusą, kitame ceche yra pjaunama ir dailinama to paties laivo siena. Tuo tarpu, kai pradedama automobilio gamyba, visi jam reikalingi komponentai jau yra paruošti, nes gamyba beveik visada yra spartesnis procesas nei statyba.

Be to, statybos procesas niekada nėra taip apibrėžtas. Statant sieną plytas galima pradėti dėti iš vienos arba iš kitos pusės, statant laivą galima pasirinkti, kurią siūlę suvirinti pirmiausiai. Numatytų darbų seka statybų metu yra keičiama gana dažnai, nes statybos trunka labai ilgą laiką. Tuo tarpu gamybos veiksmų seką darbo metu keisti yra labai sudėtinga ir tai daroma retai.

Galiausiai, pastatyti objektai įprastai yra unikalūs. Juk A380 lėktuvai neturi vardų, nors irgi yra didelis. Tuo tarpu kiekvienas laivas yra unikalus ir turi vardą. Laivybos architektai apgalvoja ir dizainą, ir patalpų planą, ir patogumus, ir kitas detales. Egzistuoja laiovų klasės, tačiau ir tos pačios klasės laivai dažnai stipriai skiriasi.

Tačiau, žinoma, galiausiai tenka sutikti, kad visas šis klausimas tėra semantika. Pasaulis neapsiverstų, jei laivų statyklas vadintume gamyklomis. Tiesiog milžiniško, unikalią architektūrą ir pastatams būdingas savybes turinčio objekto gamybą priimta vadinti statybomis. Ir tiek. Tai ir taip romantizuotai laivybai, turinčiai tūkstančius skirtingų tradicijų ir papročių, suteikia dar šiek tiek papildomo unikalumo.