Kokiomis degalų sąnaudomis gali pasigirti jūsų automobilis? 1979-1982 metais JAV, Minesotojoje, gamintas H-M-Vehicles Free-way 100 km įveikdavo vos su 3 benzino litrais. Tiesa, tai vis tiek nebuvo labai praktiškas automobilis.

Free-way buvo automobilių dizainerio Daveo Edmonsono. Jis norėjo sukurti pigų automobilį, tinkantį JAV miestų gyventojams. Tai turėjo būti mašina, kuri galėtų išgyventi bet kokią naftos krizę. Be to, Free-way kartu buvo ir linksmas automobilis, kuris į gyvenimą nežiūrėjo per daug rimtai.

Nenorintys ryškios spalvos galėjo rinktis ir baltą Free-way. Automobilio spalva nebuvo dažai – pigmentas buvo įterpiamas į patį stiklo pluoštą. (Piotrus, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sumažinti H-M-Vehicles Free-way kainą padėjo ne vienas dizaino sprendimas. Visų pirma, šis automobilis techniškai net nebuvo automobilis – kadangi jis turėjo tik tris ratus, daugelyje valstijų jis buvo registruojamas kaip motociklas (trys ratai kartais yra geriau nei keturi). Tai reiškė, kad Free-way pakako vieno priekinio žibinto ir nereikėjo veidrodėlių. Be to, Free-way naudojo nemažai mechaninių sniegaeigio dalių, kurios buvo nebrangios ir lengvai prieinamos.

Free-way turėjo virintą plieninį rėmą, kuris buvo sustiprintas įprasto automobilio bamperių aukštyje – šis sprendimas turėjo apsaugoti vairuotoją avarijos metu. Saugumą gerino ir ryškios spalvos, kurios buvo įterptos tiesiai į 3,2 mm storio stiklo pluošto kėbulą. Dauguma Free-way automobilių buvo raudoni, geltoni ir oranžiniai, nors vaizduotės neturintys pirkėjai galėjo rinktis ir baltą kėbulo spalvą.

Dauguma Free-way automobilių pasižymėjo itin ryškiomis spalvomis. (Nerfer, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Free-way ilgis siekė 2,92 metrus, plotis – 1,35 m. Benzininis Free-way svėrė vos 317-330 kg, elektrinis –  daugiau nei 400 kg. Šis automobilis buvo vienvietis, tačiau turėjo šiek tiek vietos bagažui. Vairuotojai teigia, kad nors Free-way yra gana lėtas, tai yra pakankamai stabilus automobilis, kuris nebijo ir vingiuotų kelių. Prie stabilumo ir žemų degalų sąnaudų prisidėjo ir labai aerodinamiška mašinos forma.

Free-way buvo siūlomas su keturiais variklio variantais. 345 kubinių centimetrų benzininis variklis išvystė 12 AG, tačiau norintys šiek tiek daugiau galios galėjo rinktis ir 16 AG 453 kubinių centimetrų jėgainę. Abu šie varikliai buvo labai ekonomiški – 12 AG versija vidutiniškai sunaudodavo po 2,9 l/100 km, 16 AG – 3,4 l/100 km. Tiesa, tokios degalų sąnaudos buvo pasiekiamos tik važiuojant apie 64 km/val. greičiu. Pirkėjai galėjo rinktis tarp 11 ir 38 litrų talpos degalų bakų. Už vairuotojo nugaros sumontuotas variklis per bepakopę transmisiją suko vienintelį galinį ratą. Šie automobiliai neturėjo atbulinės pavaros – parkuojantis ar tiesiog išvažiuojant iš garažo Free-way reikėjo pastumti. 

Absoliuti dauguma H-M-Freeway automobilių buvo parduoti JAV, bet keli surado kelių ir į užsienį. (Fernando Pereira / Anefo, Wikimedia)

Buvo siūloma ir elektrinė 4 AG Free-way versija – ji nebuvo labai populiari, tačiau buvo vienintelė turinti atbulinę pavarą. O štai dyzelinio Free-way taip niekas ir neužsisakė. Nei vienas iš šių automobilių negalėjo išvystyti 100 km/val. greičio.

H-M-Vehicles Free-way pasižymėjo itin aerodinamiška forma. (Piotrus, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

H-M-Vehicles Free-way buvo gaminamas tris metus, tačiau 1982 metais kompanijai teko užsidaryti, nes veikla nebuvo pelninga. Per tuos tris metus buvo pagaminta apie 700 Free-way automobilių. Dalis jų nebuvo išsaugoti, nes tas plieninis rėmas buvo linkęs rūdyti. Tačiau nemažai šių automobilių dabar yra muziejuose ir privačiose kolekcijose.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia