Po Nodum.lt straipsnių apie laivus kartais pamatysite įdomų komentarą – kai kuriems skaitytojams užkliūva tai, kad mes rašome, kad laivai plaukioja. Taip yra todėl, kad rusų tradicijoje, įspaudusioje pėdsaką ir Lietuvoje, laivas tiesiog negali plaukti. Tiesą sakant, net nepagarbu sakyti, kad laivas plaukia. Tik kodėl?
Kaip visada, į šį klausimą būtų galima atsakyti vienu žodžiu – tradicija. Anglų kalboje apie laivus kalbame kaip apie moteris – nors angliški daiktavardžiai neturi giminių, laivas visada yra ji. Ir statomi laivai todėl, kad kalbėti apie laivų gamybą negalima (nors yra ir daugiau priežasčių). Niekas nežino, kada rusiški laivai pradėjo vaikščioti, bet dabar tai – labai ilgą istoriją turinti tradicija, kurios iš jūreivių žargono tikriausiai niekada nebeišbrauksi.
Tačiau būtina pabrėžti, kad tai – būtent rusiška tradicija. „Laivai vaikšto, plaukia tik š…“, rašo mums skaitytojai. Tai – rusiškas posakis, protinantis tuos, kurie sako, kad laivai plaukia. Tačiau lietuviškai naudojami būtent tokie žodžiai – laivas plaukia. Tai nėra nepagarbu, tiesiog mūsų kalba yra kitokia.
Dabar jau sunku pasakyti, kodėl rusiški laivai vaikšto, o ne plaukioja, tačiau pavyko surasti kelis tokios tradicijos paaiškinimus. Straipsnis parengtas pagal Postimees.ee ir Kipmu.ru informaciją.
Sraigto žingsnis
Šį paaiškinimą pasiūlė skaitytojas. Sraigtas, kaip ir propeleris, turi savo žingsnį. Na, tai laivai ir žingsniuoja. Tiesa, tai tikrai nėra originali priežastis, nes rusiški laivai vaikščiojo dar burės eroje.
Prietarai
Kadaise darbas laive buvo sąlyginai pavojingas – bent jau pavojingesnis nei dabar. Vienas iš pavojų buvo susijęs su sunkiai prognozuojamu oru – mažus medinius laivus netikėtos audros draskė labai rimtai. Sakydami, kad laivas išeina ir vyrai (kiek rečiau ir moterys) eina į jūrą, žmonės tarsi susiedavo saugią sausumą su jūra – juk eidamas nenuskęsi.
Rusų kalbos ypatybės
Lietuvių kalboje laivai, žmonės ir gyvūnai plaukia – žodis „plaukti“ tinka visoms šioms situacijoms apibūdinti. Plaukimas mūsų kalboje apibūdina aktyvų judėjimą vandeniu. Pasyvus laikymasis ant vandens yra vadinamas plūduriavimu. Taigi, pagaliai ir šiukšlės neplaukia – jos tik plūduriuoja.
Anglų kalboje laivai ir žmonės plaukia skirtingai – laivai „sail“, žmonės – „swim“, plūduriuojantys daiktai „float“.
Tuo tarpu rusų kalboje plaukimą ir plūduriavimą apibūdina vienas žodis „плыть“ (na, ir „плавать“ – plaukioti). Taigi, iš pagarbos laivams ir jūreiviams negalima naudoti to paties žodžio, kuriuo apibūdinama kokia nors, sakykime, jūroje plūduriuojanti šiukšlė.
Tai tiek. Rusiški laivai vaikšto, mūsų – plaukia. Kai Lietuvoje sakoma, kad kas nors eina į jūrą ar keltas vaikšto tarp vieno ir kito uosto, žinokite, kad tai – rusiškos tradicijos pėdsakas. Tiesa, tas rusiškas posakis naudojamas ir lietuviškose įgulose, nors lietuviškai jis tiesiog neveikia. Taip jau yra su jūreivyste ir laivais – ši sritis per tūkstančius metų buvo stipriai romantizuota ir apipinta tradicijomis. Laivai yra statomi, o ne gaminami, krikštijami šampanų ir vadinami vardais.
