Pagaminti net labai paprastą, kasdienį automobilį tikrai nėra lengva. Kiekvienas naujas modelis reikalauja daugybės tyrimų, didžiulių dizainerių ir inžinierių pastangų bei ilgų bandymų. Viskas užtrunka metų metus. Tačiau kartais vis tiek prireikia nestandartinių sprendimų. Kai Ferrari nusprendė gaminti 308 GTB su stiklo pluošto kėbulu, teko gerai pagalvoti, kaip apšviesti galinius valstybinius numerius.
Apie neįprastus automobilių dizaino sprendimus ir įdomias detales rašome nuolat. Štai neseniai NODUM buvo publikuotas straipsnis apie Tesla Model 3 savininkų skundus dėl lietaus vandens bagažinėje. O kiek anksčiau pasakojome, kaip atsirado tie keisti vieno stipino Citroën vairai.
Ferrari 308 GTB – tai vienas iš klasikinių Ferrari V8 superautomobilių. 308 GTB gamyba pradėta 1975 metais ir superautomobilis iš karto susilaukė liaupsių. Visų pirma visiems į akį krito dizainas – Leonardo Fioravanti iš Pininfarina dizaino namų savo darbą atliko kone tobulai. Tiems laikams 308 GTB atrodė modernus, o jo formos pabrėžė sportišką charakterį. Svarbiausia – net iš tolo buvo galima atpažinti, kad tai – Ferrari automobilis.
Aišku, ir dinaminės charakteristikos paliko neblogą įspūdį. 308 GTB buvo varomas viduryje sumontuotu 2,9 litrų V8 varikliu, išvystančiu 188 kW galią. Jis per 5 laipsnių mechaninę transmisiją suko galinius ratus. Kadangi Ferrari 308 GTB svėrė nedaug daugiau nei vieną toną, jis buvo labai smagus automobilis. Tiesa, lengviausi buvo pirmieji modeliai, gaminti 1975-1977 metais, nes jie turėjo stiklo pluošto kėbulus. Šios versijos vadinosi Ferrari 308 GTB Vetroresina.
Stiklo pluoštas yra gera medžiaga automobilių kėbulams gaminti. Jis yra lengvas, pakankamai pigus, o ir formas galima išgauti pakankamai sudėtingas. Ferrari pasinaudojo šiomis savybėmis ir sukūrė lengvai nuimamą variklio dangtį. Kadangi V8 jėgainė buvo sumontuota už salono, ją pasiekti buvo pakankamai sunku, o pakeltas didelis variklio dangtis kilo aukštai virš automobilio stogo. Taigi, jei kas nors būtų sumanęs pakelti 308 GTB Vetroresina automobilį su atidarytu variklio gaubtu, šis galėjo pasiekti garažo lubas.
Variklio dangčio išmontavimo procedūra buvo neįtikėtinai paprasta. Tereikėjo ištraukti vieną variklio dangtį laikančios kojelės kaištį ir patraukti dvi virveles abejose pusėse. Ir viskas – superautomobilio variklio dangtis galėjo būti nukeltas per maždaug 20 sekundžių, užtikrinant lengviausią įmanomą priėjimą prie variklio skyriaus. Tačiau buvo viena problema – variklio dangčio gale buvo sumontuotas numerio apšvietimas, tai kaip iki jo atvesti laidus?
Nemažai tuometinių 308 GTB Vetroresina savininkų stebėjosi – kaip taip lengvai numontuojamame ir tiek mažai sveriančiame variklio dangtyje esantys numerio apšvietimo žibintai gali veikti be jokių laidų? Sugrąžinti variklio dangtį buvo beveik taip pat paprast kaip jį nuimti ir jokių laidų sujunginėti nereikėjo. Tačiau Ferrari turėjo gudrybę – energiją numerio apšvietimo lemputėms perdavė per variklio dangčio fiksavimo kilpas. Jokių laidų tarp automobilio ir jo variklio dangčio iš tiesų nebuvo – pačios kilpos buvo panaudotos kaip elektros kontaktai. Tai – labai paprastas ir kartu genialus sprendimas. Apie tai – šiame vaizdo įraše nuo 4:04:
Taip Ferrari ne tik leido per kelias sekundes pašalinti variklio dangtį, bet kartu ir išlaikė žemesnį svorio centrą ir sutaupė, tikriausiai, kelis ar kelioliką gramų svorio. Tačiau Vetroresina versija gyvavo neilgai. Nors per porą metų parduoti net 808 stiklo pluošto automobiliai, pirkėjai skundėsi medžiaga, iš kurios buvo pagamintas kėbulas. Tai buvo pirmasis Ferrari automobilis su kompozitiniu kėbulu, tačiau pirkėjams atrodė, kad tai – pigus plastikas, nederantis prie markės įvaizdžio. Tačiau iš tiesų tai buvo brangus plastikas.
Kai 1977 metais Ferrari ėmė gaminti 308 GTB su plieniniu kėbulu, superautomobilio gamybos kaštai iš tikrųjų nukrito. Stiklo pluoštas reikalauja labai daug rankų darbo ir laiko, o plieniniai kėbulai gali būti gaminami pakankamai greitai ir nebrangiai. Metalinis variklio dangtis neįprasto numerių apšvietimo sprendimo nereikalavo, o ir kažin ar elektros kontaktus buvo galima saugiai įterpti į elektrai laidžius kėbulo komponentus. Kita vertus, plieninis Ferrari 308 GTB svėrė tik maždaug 150 kg daugiau, tačiau išlaikė gražias superautomobilio formas. Kelis kartus atnaujintas automobilis buvo gaminamas iki 1985-ųjų, kuomet jį pakeitė 328 GTB.
Taip pat skaitykite:
Kokią bendrą dizaino problemą turi ir Lamborghini Aventador ir Tesla Model 3?
Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?
Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?
Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?
Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;
Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?
Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės?
10 linksmų faktų apie automobilius;
TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;
Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?
