Stiprios liūtys gana dažnai apsemia kai kurių mūsų miestų gatves ir pridaro didelių nemalonumų. Stringa eismas, pagalbos tarnybos nespėja darbuotis, o žmonės tegali pykti ant gamtos ir miesto infrastruktūrą prižiūrinčių įmonių. Tuo tarpu nekantrūs vairuotojai dažnai neįvertina savo automobilio galimybių ir ryžtasi šturmuoti patvinusias gatves. Kodėl to daryti nepatariama? Ir kas iš tikrųjų yra hidrosmūgis?
Šis paaiškinimas skirtas mechaniką menkai išmanantiems žmonėms, todėl pradėti reikia nuo pačių pagrindų. Vidaus degimo variklis nemėgsta jokių kitų skysčių, išskyrus variklio alyvą. Į degimo kameras cilindruose degalai patenka jau dujų pavidalu, susimaišę su oru iš aplinkos. Šį mišinį suspaudžia cilindru aukštyn-žemyn judantis stūmoklis ir tada jis yra uždegamas. Degimo metu išsiplėtusios dujos nustumia stūmoklį žemyn. Tuo pat metu vyksta daugybė kitų skirtingų procesų, tačiau mums šiuo atveju svarbiausia ši vieta – aukštyn-žemyn judantis stūmoklis variklio darbo metu cilindre suslegia kuro ir deguonies mišinį.
Scotty Kilmer vaizdžiai paaiškina, kas yra hidrosmūgis
Dujas suspausti yra pakankamai nesunku dėl jų natūralių savybių – molekulės yra toli viena nuo kitos. Tuo tarpu suspausti vandenį, galima sakyti, yra neįmanoma. Tai gana sunku įsivaizduoti, tačiau tai yra mūsų gamtos faktas. Todėl kai vanduo patenka į cilindrą, stūmoklis negali jo suspausti – jis tarsi atsimuša į akmenį, kurio negali pajudinti, nors inercija jį vis dar stumia į priekį. Taigi, įvyksta hidrosmūgis – kas nors variklyje lūžta arba linksta dėl į jį patekusio ir staigiai stūmoklius sustabdžiusio vandens.
Galimi keli scenarijai. Jei automobilis važiuoja greitai ir variklis dirba aukštomis apsukomis, stūmokliai juda su didele jėga. Todėl atsitrenkę į nepageidaujamą vandenį jie sugadina variklį – sulinksta švaistikliai, gali trūkti blokas. Blogiausiu atveju, variklis bus nepataisomai sugadintas.
Jei automobilis važiuoja lėtai ir variklio sūkiai yra žemi, stūmokliai nejudės su tokia jėga, todėl tikėtina, kad atsitrenkę į vandenį tiesiog sustos ir variklis užges. Šiokia tokia žala gali būti padaryta, tačiau tikėtina, kad remontas bus greitas ir palyginti neskausmingas.
Jei vanduo į cilindrus pateko stovinčiam, neužvestam automobiliui, jo paprasčiausiai nepavyks užkurti. Teks pašalinti vandenį, gali tekti keisti kai kuriuos skysčius ar filtrus, bet iš esmės nieko nepataisomais baisaus nutikti neturėtų.
Dar reikėtų pabrėžti, kad dyzeliniai varikliai nuo hidrosmūgio kenčia daug labiau nei benzininiai. Jie įprastai turi didesnį sukimo momentą, o tai reiškia, kad cilindrai į vandens sieną bus stumiami su didesne jėga ir varikliui bus padaryta didesnė žala. Dyzeliniai varikliai taip pat turi mažesnes degimo kameras, todėl ir vandens hidrosmūgiui pakanka mažiau. Visgi, visi automobilių su vidaus degimo varikliais vairuotojai turėtų būti atsargūs.
Kaip vanduo patenka į cilindrus? Kaip minėta aukščiau, varikliai degina kuro ir oro mišinį. Oro įsiurbimo angos labai dažnai yra visai žemai. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais nereikia net pusės rato nesiekiantis vanduo gali patekti į variklį ir jį sugadintų. Kartais išgirsite žmones manant, kad jei vanduo neapsemia grotelių, jis nepateks į variklį, tačiau tai nėra tiesa – daugelio automobilių oro paėmimo angos yra gerokai žemiau. Tai net nelabai priklauso nuo automobilio tipo – kai kurie sportiniai automobiliai oro įsiurbimo angas turi aukščiau nei kai kurie miesto visureigiai. Ar jūs žinote, kokiame aukštyje yra jūsų automobilio variklio įsiurbimo angos? Tikriausiai, kad nežinote, todėl ir nerizikuokite.
Jei tik galite, per apsemtas gatves nevažiuokite ir ne tik dėl hidrosmūgio rizikos. Vanduo gali apgadinti ir elektros sistemą, nuplėšti valstybinius numerius, jame gali slėptis ir kokia nors nematoma duobė ar kita kliūtis.