Gražuolis garlaivis Principessa Jolanda negyveno nei dienos

Laivo gimtadieniu įprastai laikomas jo nuleidimas į vandenį. Tuo metu laivai įprastai dar nėra visiškai užbaigti, bet kai kuriuos darbus geriausia atlikti, kai laivas jau linguoja ant uosto vandens. Tačiau ne visi gimtadieniai būna laimingi – itališkas garlaivis Principessa Jolanda per savo gimtadienį patyrė katastrofą.

Garlaivis Principessa Jolanda buvo statomas šalia Genujos uosto garsiai laivybos kompanijai Navigazione Generale Italiana (NGI). Ši ketino naudoti Principessa Jolanda maršrutams tarp Pietų Amerikos ir Italijos. Laivo statyba ėjosi pakankamai sklandžiai ir 1907 metų rugsėjo 22 dieną Principessa Jolanda buvo pasiruošusi nusileidimui į Viduržemio jūros vandenį.

Principessa Jolanda, taip pavadinta vyriausiosios karaliaus Vittorio Emanueleio III dukters garbei, buvo išties gražus ir modernus garlaivis. 141 metro ilgio laivas turėjo du kaminus ir du stiebus. Giliai Principessa Jolanda korpuse buvo du garo varikliai, kartu išvystantys apie 10500 AG. Dviem sraigtais stumiamas garlaivis tikriausiai būtų galėjęs išvystyti 33 km/val. greitį. Laive būtų galėję gyventi net 1550 žmonių.

Principessa Jolanda turėjo daug visokių patogumų ir buvo laikomas pirmuoju prabangiu itališku vandenynų laineriu. Kiekviena kajutė turėjo telefoną ir elektrinį apšvietimą – šios technologijos 20 amžiaus pradžioje buvo ypatingai retos. Dar retesnė laivuose buvo susisiekimo įranga – Principessa Jolanda buvo vienas iš pirmųjų transatlantinių laivų, turintis belaidį Marconi telegrafą.

Principessa Jolanda gimimas ir katastrofa

1907 metų rugsėjo 22 dieną vėliavų girliandomis papuošta Principessa Jolanda laukė pirmojo kontakto su vandeniu. Pažiūrėti garlaivio nuleidimo į vandenį susirinko daugybė žmonių – minios rinkosi ant kranto, kiti plaukiojo valtelėmis. Tarp žiūrovų buvo ir Italijos valdžios atstovai, ir užsienio žurnalistai. Principessa Jolanda tą dieną turėjo tapti tikru itališku pasididžiavimu.

Vietoje to, vos nuslydęs į vandenį garlaivis pakrypo ant kairiojo borto ir daugiau jau nebeatsitiesė. Principessa Jolanda niekada nebuvo stabilus laivas – jis nė akimirkos neplūduriavo taip, kaip tikėjosi jo statytojai.

Darbininkai visaip stengėsi ištiesinti laivą. Inkarai buvo nuleisti į dešinę pusę, laivai-vilkikai tempė Principessa Jolanda į taisyklingą vertikalią padėtį. Tačiau visos šios pastangos buvo veltui – po 20 minučių laivas ėmė skęsti ir jau visai netrukus gulėjo ant šono.

Niekas nežuvo. Laive buvęs kapitonas su svečiais evakavosi gelbėjimosi valtimis. Po keturių valandų Principessa Jolanda jau buvo beveik visiškai paniręs. Buvo aišku, kad pirmasis prabangus itališkas vandenynų laineris savo gimimo dieną virto metalo laužu. Tik kodėl?

Na, nelaimę nulėmė kelios priežastys, bet tarp jų nėra Principessa Jolanda konstrukcijos trūkumų. Gali būti, kad laivas į vandenį buvo nuleistas per greitai ir nuo to smūgio kažkur korpuse susiformavo įtrūkimas.

Kur kas labiau tikėtina, kad nelaimę lėmė aukštas svorio centras – garlaivio triumai buvo tušti, o štai kajutėse jau buvo baldai ir kiti daiktai. Nuslydęs į vandenį Principessa Jolanda natūraliai nuo inercijos pasviro, o visi judantys objektai nuslydo į kairę pusę. Kai į laivą ėmė sunktis vanduo, jo išgelbėti jau nebuvo įmanoma.

Kitaip tariant, prieš Principessa Jolanda paleidimą į vandenį reikėjo pasirūpinti laivo svorio centru – prikrauti triumus anglimi arba, dar geriau, pilnai neįrengti jo gyvenamosios dalies. Bet ji buvo įrengta, kad svečiams būtų ką parodyti. Ši pamoka praktiškai buvo pritaikyta jau kitais metais, kai į vandenį buvo nuleistas kitas tos pačios klasės garlaivis Principessa Mafalda.

Savo gyvenimo pradžioje Principessa Mafalda plaukiojo sėkmingai ir net pasitarnavo Pirmajame pasauliniame kare, tačiau 1927 metais nuskendo netoli Brazilijos. Principessa Mafalda pražuvo, nes lūžusi sraigto ašis pažeidė laivo korpusą. Ta tragedija buvo labai skaudi – žuvo 314 iš laive buvusių 1252 žmonių. Principessa Mafalda katastrofa yra didžiausia Italijos laivybos nelaimė taikos metais.

Tuo tarpu Principessa Jolanda buvo supjaustyta ten, kuri ir nuskendo. Nedaug ką pavyko išsaugoti, bet garo varikliai nebuvo prarasti. Nėra tiksliai žinoma, kur tie varikliai buvo panaudoti. Kaip dabar manoma, jie tikriausiai buvo sumontuoti balkeryje Milazzo, kuris buvo pastatytas 1916 metais, o jau 1917 metais buvo nuskandintas austrų-vengrų povandeninio laivo.