T-16 – Rytų Europoje gerai žinomas sovietinis-rusiškas traktorius, 1961-1995 metais gamintas Charkove. Nuo kitų traktorių jis skiriasi savo forma. Varantieji mechanizmai yra kompaktiškai sudėti visai greta kabinos, o štai priekyje lieka tik pakankamai lengvas rėmas ir vairuojami ratai. Žinoma, T-16 nėra unikalus sovietų išradimas – tokio tipo traktoriai, atrodę labai panašiai, buvo gaminami ir prieš tai.

Vokiškas Fendt GT 225. (Andreas Mohr, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Tiesą sakant, T-16 nebuvo ir pirmas toks sovietinis traktorius. Ši garbė greičiausiai atitektų DSŠ-14 traktoriui, gamintam 1956-1961 metais. Tai nebuvo labai geras traktorius, todėl jis buvo gaminamas gana trumpai ir niekas jo neprisimena.

Rusiškai šios mašinos vadinamos savaeigėmis traktoriaus šasi (Тракторное самоходное шасси), kitomis kalbomis jos dažniausiai apibūdinamos kaip padargų platformos (Geräteträger). Lietuviška Vikipedija šį traktoriaus tipą taip pat vadina savaeige šasi, todėl bent jau šiame straipsnyje šias mašinas taip vadinsime ir mes.

Turbūt jums geriausiai žinomas šio tipo traktorius – sovietinis T-16. (VargaA, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Savaeigę traktoriaus šasi sukūrė vokiečių inžinierius iš Erfurto Egonas Scheuch. Naujo tipo sunkiosios mašinos dizainą jis sukūrė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, todėl įgyvendinti savo idėją Scheuch galėjo tik pokario metais. Inžinierius pagamino kelis prototipus, kuriuos pristatė įvairiose parodose ir mugėse. Vienas iš jų, Maulwurf (Kurmis), buvo gaminamas mažomis serijomis.

Tačiau tuomet Egono Scheuch išradimu susidomėjo visa eilė traktorių gamintojų visame pasaulyje. Amerikiečių Allis-Chalmers 1948 metais pradėjo Model G gamybą. Šis traktorius ir savo laiku atrodė kiek keistokas, tačiau iki 1955 metų Allis-Chalmers pardavė apie 30 tūkstančių tokių mašinų. Jas itin pamėgo smulkūs ūkininkai ir sodininkai.

Allis-Chalmers Model G – 1948-1955 metais gamintas traktorius ir savo laiku atrodė gana keistai. (Agman50, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kuo tos savaeigės traktorių platformos tokios ypatingos? Egonas Scheuch šį naują traktorių tipą išrado kaip labai universalią mašiną, galinčią dirbti ir soduose, ir dirvose, ir statybų aikštelėse. Savaeigės šasi privalumas – galimybė montuoti padargus skirtingose rėmo vietose. Prie tokio traktoriaus šono galima prikabinti žoliapjovę, platformos viduryje galima pritvirtinti kultivatorių, priekyje – semtuvą, o gale – kokią nors priekabą ar purkštuvą. Svarbiausia, tiesiai priešais vairuotoją tvirtinami padargai yra puikiai matomi ir darbo metu – operatorius mato, kaip jo vagoriai užverčia daržo žolę.

Šių mašinų dizainas su laiku vis tobulėjo. 1951 metais vokiečių Lanz pristatė Alldog – tokio tipo traktorių, kuris virš priekinio rėmo galėjo turėti ir krovinių kėbulą. Taip pakankamai paprastas ir pigus traktorius tapo tiesiog labai universalia mašina, kuri galėjo būti pritaikyta patiems įvairiausiems darbams.

Lanz Alldog – vienas iš pirmųjų šio tipo traktorių, turinčių krovinių kėbulą priekyje. (High Contrast, Wikimedia(CC BY 3.0 de)

Ankstesni šio tipo traktoriai to krovinių kėbulo negalėjo turėti dėl tiesiai išvestos vairo ašies, nelygios rėmo formos ar kitų konstrukcinių sprendimų. Alldog taip pat turi ir dar vieną įdomią savybę – priekinės rėmo kojos turi daugybę tvirtinimo taškų įvairiems padargams montuoti. Tą patį sprendimą turi ir sovietinės savaeigės traktorių šasi.

1958-ųjų Fendt F12GT. (ChiemseeMan, Wikimedia)

Europoje greičiausiai populiariausios Fendt savaeigės traktorių šasi. Fendt GT buvo pristatytas dar 1953 metais, tačiau jo gamyba prasidėjo tik 1957 metais. Šis traktorius iš tikrųjų savo forma ir proporcijomis primena sovietinį T-16, kurio gamyba prasidėjo vėliau, tačiau Fendt GT rėmas yra viena kvadratinio profilio sija, o variklis yra priešais kabiną.

Tiesą sakant, nors Fendt GT visada buvo mechaniškai pažangesnis ir sudėtingesnis traktorius, jis turėjo vieną trūkumą – tas priešais kabiną sumontuotas variklis šiek tiek blokavo centre sumontuoto padargo (kultivatoriaus ar vagoriaus) matomumą. Aštuntajame dešimtmetyje pasirodžiusi F250GT versija šią problemą visiškai išsprendė – variklis buvo pasuktas 90 laipsnių kampu ir dingo iš vairuotojo matymo lauko.

1992-ųjų Fendt 345 GT – vienas iš populiaresnių tokio tipo traktorių Europoje. (LosHawlos, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, Fendt GT, priešingai nei T-16, tobulėjo visą gamybos laikotarpį. Montuoti vis galingesni 3, 4 ir net 6 cilindrų varikliai, sinchroninės pavarų dėžės, geresnės kabinos. 1998 metais Fendt pristatė GTA 380 traktorių, kuris turėjo keturių cilindrų Deutz turbodyzelinį variklį, išvystantį 95 AG. Buvo ir keturiais ratais varomų versijų. Tai buvo išties įspūdingi traktoriai, tačiau su laiku augant ūkiams jie tiesiog nebetenkino ūkininkų poreikių ir išėjo iš mados.

Tiesa, nuo 2000-ųjų kompanija Tünnissen gamino palyginti mažą Fendt GT 150 versiją. Kaip ir originalai, šie traktoriai puikiai tiko smulkiems ūkiams, pakelių pjovimui, sodų ir parkų priežiūrai.

Fendt GT 150 – 21-ojo amžiaus kompaktiška savaeigė padargų platforma. (WW1965, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tuo savaeigės traktorių šasi ir ypatingos. Kartais tokius traktorius pamatysite dirbančius soduose, kur jie purkš medelius ar padės parvežti derlių, o kartais jie bus naudojami gatvių remonte ar statybose. Tai yra labai universalios mašinos, net jei šiais laikais jas išstūmė rimtesni traktoriai ir specializuota technika.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia