10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote: sniegą tirpdantis reaktyvinis variklis, arklių traukiami padargai ir kenkianti druska (Video)

Žiema mus lepina gražiai vaizdais ir pramogomis. Tačiau jai būtina tinkamai pasiruošti, ji sukelia galvos skausmą kelininkams ir geležinkelininkams. Bet ar kada susimąstėte, koks puikus išradimas yra sniego valymo mašinos? Sniego peiliais ginkluoti traktoriai ir sunkvežimiai kasdien mus vaduoja iš gamtos spąstų. Štai 10 faktų apie įvairias ne tik kelių sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitos savaitės pradžioje kvietėme paskaityti apie sraigtasparnius. O šįkart domimės, kas mus vaduoja iš žiemos gniaužtų.

Pirmieji sniego peiliai. Tikriausiai niekas nenustebs perskaitęs, kad arklių traukiamų vežimų laikais keliai buvo kur kas prasčiau prižiūrimi. Kelių valymo tarnybos paprasčiausiai neegzistavo ir ištisi kaimai būdavo užsnigti, be galimybės pasiekti miestelius. Kita vertus, arkliai kur kas lengviau susitvarko su pusnimis nei šiandien mums įprasti automobiliai, todėl ir keliasdešimt centimetrų sniego jiems problemų nekėlė. Pirmieji sniego peiliai, skirti keliams valyti, buvo mediniai, tvirtinami po vežimu tarp dviejų jo ašių. JAV pirmasis patentas sniego valytuvui buvo išduotas traukiniui skirtam sniego peiliui – jis užpildytas dar devyniolikto amžiaus viduryje. To paties amžiaus pabaigoje užpatentuotas ir plieninis arklių traukiamas sniego peilis, o 1913 – pirmasis sniego peilis motorinėms transporto priemonėms. Visgi, specializuoti arklių traukiami sniego peiliai šiandien atrodo įdomiausiai.

Vienas pirmųjų sniego peilių automobiliams. Vieną pirmųjų automobiliams (taigi, ir sunkvežimiams) skirtų sniego peilių 1923 metais sukūrė norvegai Hansas ir Evenas Øveraasenai. Šie sniego peiliai valydavo sniegą tik priešais automobilio ratus. Tai buvo didelės Øveraasen kompanijos pradžia. Ši įmonė iki šiol gamina sniego valymo techniką. Štai kaip atrodė pirmasis prie automobilio montuojamas sniego peilis.

Lokomotyvai dažnai sniego peilius vežiojasi ištisus metus. Traukinį sunku sustabdyti vien sniegu, tačiau ir nuo bėgių reikia reguliariai šalinti sniegą, kad traukiniai nevėluotų. Įdomu tai, kad lokomotyvai dažnai ištisus metus vežiojasi šiokius tokius sniego peilius. Kartais jie yra tvirtinami prie važiuoklės lokomotyvo apačioje (tai – tik nedidelės plieno plokštės nubloškiančios sniego sankaupas), o kartais atlieka ir kliūčių šalinimo vaidmenį. Tačiau tuomet, kai bėgius užkloja didesnis sniego kiekis tenka pasikliauti efektyvesnėmis priemonėmis – didesniais prikabinamais pleišto formos sniego peiliais. Jie gali būti tvirtinami prie įprastų lokomotyvų ar geležinkelių priežiūros mašinų. Galiausiai, ten, kur žiemos yra itin aršios, tenka kviestis ir štai tokius buldozerius:

Rotorinį sniego valytuvą išrado dantistas. Ne visada įmanoma sniegą nuo bėgių tiesiog nustumti. Kai kuriuose itin šaltuose pasaulio kraštuose, kur sniego pusnys siekia ir kelių metrų aukštį, sniego tiesiog nėra kur nustumti. Todėl naudojamos kitokios sniego valymo mašinos, kurios sniegą tiesiog pūste pučia tolyn. Anksčiau bėgiai nuo labai didelio sniego kiekio buvo valomi štai tokiais rotoriniais sniego valytuvais, kurie keliais besisukančiais ašmenimis sniegą pjaustė ir pūtė tolyn. Įdomu, kad šią garo varikliu varomą mašiną 1869 metais išrado kanadietis dantistas  J.W. Elliotas.

Uždrausti sniegą. 1992 metų pavasarį Syrakūzai, miestelis Niujorko valstijoje JAV, vadavosi iš sniegu turtingos žiemos. Jis iš ties buvo sukėlęs tiek rūpesčių, kad gyventojai nebenorėjo sniego net matyti sniego akyse. Taigi, natūraliai, sniegas buvo uždraustas iki pat kūčių (nes Kalėdos vis tiek turi būti su sniegu), kad gyventojams nebereikėtų tvarkytis su sniegu ir jie galėtų kaip reikiant pailsėti. Pasirodo, gamtai įstatymai nerūpi – pasnigo dvi dienos po šios rezoliucijos priėmimo, o kita žiema buvo apskritai rekordinė savo sniego kiekiu. Įstatymai nėra geras sniego valymo įrankis.

Oro uosto takų valymas yra toks sunkus darbas, kad jį geriau atliks vieni sunkvežimiai. Autonominiai sunkvežimiai yra pervežimų ateitis, tačiau jie jau dabar gali atlikti kai kuriuos darbus. Mercedes-Benz dar praeitais metais pradėjo bandyti naują oro uosto takų valymo sistemą, kurioje visas sunkvežimių konvojus važiuoja rikiuotėje vos su vienu vairuotoju. Šios technologijos tikslas – pagreitinti takų valymo procesą. Dabar prastas matomumas verčia vairuotojus palikti didesnį tarpą iki priekyje važiuojančio sunkvežimio, dažnai apgadinama takų infrastruktūra. Štai ši robotizuota sistema gali takus valyti bet kokiomis oro sąlygomis, sunkvežimiai idealiai seka nustatytą trajektoriją. Apie šią Mercedes-Benz technologiją skaitykite šiame straipsnyje.

Kai kurie kelių valymo sunkvežimiai vienu metu sniegą šalina nuo dviejų juostų. Greitkelius valantis sunkvežimis negali būti labai platus – jis turi užimti vieną juostą ir lengvai manevruoti mieste. Tačiau yra tokių sniego valymo mašinų, kurios vienu metu gali valyti dvi kelio juostas. Puspriekabė su sniego valymo peiliu pasisuka į šoną, taip valydama papildomą eismo juostą. Pats mechanizmas yra gana sudėtingas, bet, kaip teigiama, patikimas, nors vairuotojams reikėjo laiko priprasti. Štai kaip tai atrodo:

Sniego valymas reaktyviniu varikliu. Kartais atrodo, kad sniegą būtų galima tiesiog ištirpdyti. Tai yra daroma – egzistuoja net reaktyviniais varikliais aprūpintų mašinų. Septintajame dešimtmetyje tokios mašinos naudotos Sovietų Sąjungoje ir Kanadoje, kuomet sniegas nenugalimai kaupėsi ant geležinkelio bėgių ir pagrindinių kelių. Vėliau panašios mašinos gamintos ir JAV. Kartais reaktyviniai sniego valytuvai naudojami ir šiandien, tačiau tiesiog nėra labai praktiški. Vieno nuvalyto geležinkelio kilometro kaina yra didžiulė lyginant su įprastais sniego valytuvais. Rusijoje tokiose mašinose dažnai naudojami seni reaktyviniai varikliai iš naikintuvų (pavyzdžiui, VK-1 iš MIG-15).

Sniegą reikia valyti ne tik  transporto priemonėms, bet ir nuo jų. Automobilių vairuotojai dažnai pamiršta nusivalyti sniegą nuo savo automobilių – nuvalomas tik priekinis stiklas. Toks elgesys labai pavojingas, nes krentantis sniegas gali sukelti autoįvykius. Dar blogiau, kai sniegas nenuvalomas nuo autobusų ar sunkvežimių – jie vežasi daugiau sniego. Dar šio mėnesio pradžioje Šveicarijoje buvo sustabdytas autobusas su 1,6 tonomis sniego ant stogo. Tiesiog buvo patingėta, tačiau kartais sniegą gali pašalinti ir automatinė įranga. Štai kaip sniegas šalinamas nuo mokyklinių autobusų JAV.

Ant kelių barstoma druska nepatinka ne tik jums. Druskos ir vandens mišinys net ir prie itin žemos temperatūros išlieka skystas, todėl druska yra geras ginklas kovoje su ledu. Daugelyje šalių į kelių druską dedami įvairūs priedai. Natrio ferocianidas neleidžia druskai sulipti į gumulus, o šalutiniai cukrinių runkelių pramonės produktai padeda druskai labiau sulipti su kelio danga ir taip lengvai nenusiplauti, todėl barstyti galima rečiau. Visgi, pati druska nepatinka automobilių savininkams dėl to, kad skatina koroziją. Dėl jos rūdi ne tik jūsų automobilis, bet ir atitvarai, tiltų konstrukcijos.

Aplinkosaugininkai teigia, kad druska nuo kelių patenka ir į gėlo vandens šaltinius, kenkia gyvajai gamtai. Tačiau kol kas geresnių išeičių sugalvota nėra, o žmonių saugumas tiesiog turi būti aukščiau visko.

Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;