Kaip garlaivis Princess May netyčia visiškai iškilo iš vandens

Princess May – tai 1888 metais Šiaurės Rytų Anglijoje pastatytas garlaivis. Daug metų jis gyveno įprastą lainerio gyvenimą, skrosdamas vandenynus, keisdamas savininkus bei vardus. Tačiau 1910 metais Princess May netikėtai išgarsėjo – spaudoje pasirodė visiškai iš vandens iškilusio garlaivio nuotraukos.

Laivybos istorija yra ilga ir turtinga, todėl joje yra daug įdomių detalių. Kai kurios iš jų yra liūdnesnės – štai neįtikėtinai galingas garlaivio Mont-Blanc sprogimas sugriovė 1600 pastatų. O kai kurios laivų istorijos skamba kone romantiškai – paskaitykite apie Amerigo Vespucci burlaivį ir komplimentą, kuris nebus pamirštas.

Princess May istorija iki tų 1910-ųjų metų buvo pakankamai nuobodi. Laivas ne kartą keitė vardus ir savininkus. Kai buvo pastatytas (ne pagamintas), šis 76 metrų ilgio garlaivis buvo vadinamas Cass. Vėlesnė jo vardų seka atrodo taip – Arthur, Cass (taip, dar kartą), Ningchow, Hating ir tada Princess May. Iki 1901 metų šis trijų sraigtų laivas aptarnavo Kinijos-Anglijos maršrutus. Per šį laikotarpį laive buvo kilęs maištas ir jį buvo užpuolę piratai, bet labai didelių incidentų šis garlaivis išvengė.

1901 metais Kanados geležinkelių bendrovės pakrančių susisiekimo šaka ieškojo garlaivio kelionėms į Aliaską. Canadian Pacific geležinkelių bendrovė norėjo kaip įmanoma greičiau įsigyti laivą, todėl naujo garlaivio statybos net nebuvo svarstomos. Taigi, kanadiečiai įsigijo tuo metu Hating vardą nešiojusį laivą ir netrukus jį pavadino Princess May vardu. Jis ėmė kursuoti 1300 km ilgio maršrutu tarp Vankuverio Kanadoje ir Skagvėjaus Aliaskoje. Šiais atokiais vandens keliais keliaudavo kasyklų darbininkai ir savininkai, laivo triumai būdavo pakraunami atsargomis ir, kartais, iškastu auksu. 1906 metais Princess May buvo atnaujintas – buvo išplėstos ir pagerintos keleivių kajutės ir kitos patalpos. Na, o tuomet atėjo lemtingi 1910 metai, kai Princess May išgarsėjo įspūdingomis nuotraukomis.

Princess May kyla virš vandens

1910 metų rugpjūčio 5 dieną Princess May, vedamas kapitono MacLeodo, paliko Skagvėjaus uostą. Laive buvo 80 keleivių bei 68 įgulos nariai, krovinių skyriuje gulėjo nemažai aukso. Nepaisant to, kad Lino kanalas buvo užklotas tiršto rūko antklode, Princess May judėjo santykinai greitai – maždaug 10 mazgų (19 km/val.) greičiu. Vanduo tuo metu buvo pakilęs ir Princess May įgula staiga išgirdo tai, ko nenori girdėti nei vienas jūreivis – plyšdamas, džergždamas ir dejuodamas garlaivis užplaukė ant uolų. Ir ne šiaip užplaukė, o visiškai ant jų pakibo.

Princess May nosis pakilo maždaug 23 laipsnių kampu, pažeistas korpusas leido vandenį, o ir elektra greitai apleido šviestuvus ir radijo kabinetą. Variklių skyrius buvo užtvindytas, o nutilus boileriams išsijungė ir generatoriai. Radijo operatorius W. R. Kelleris žinojo, kad vienintelė dar veikianti baterija yra variklių skyriuje, todėl drąsiai nubėgo į jį. Iki juosmens tepaluotame vandenyje stovintis Kelleris pasiuntė pagalbos signalą, kurį išgirdo keli aplink buvę laivai. Jie atskubėjo ir išgelbėjo keleivius bei įgulos narius, nors greitai tapo aišku, kad Princess May iš tikrųjų neskęsta.

Prasidėjęs atoslūgis parodė tikrąją nepatogią Princess May padėtį. Atsitraukus šaltam Ramiojo vandenyno vandeniui garlaivis liko džiūti pakibęs ant uolų. Pats Princess May stovėjo stabilus kaip uola. Taigi, kas tik galėjo, suskubo fotografuoti šį vaizdą. Visi 76 garlaivio ilgio metrai buvo padėti tarsi kas nors būtų sudaužęs laivą butelyje.

Tragikomiškai žavingas vaizdas tapo nuotraukomis, kurios buvo parduodamos kaip suvenyrai ir publikuojamos laikraščiuose. Ir taip, panašių avarijų yra buvę ir vėliau, tačiau šios nuotraukos išgarsino Princess May nelaimę. Bet už vietinių pramogos stovėjo didelė pikta problema – 120 Princess May korpuso plokščių buvo stipriai pažeistos, o didžiausios skylės ilgis siekė 15 metrų.

Netrukus prasidėjo Princess May lopymas. Garlaivio nutempimui nuo uolų buvo pasamdyti du galingi vilkikai, o kai kurios uolos buvo tiesiog susprogdintos panaudojant geriausias kalnakasių žinias. Po kelių nesėkmingų bandymų rugsėjo 3 dieną Princess May buvo nutemptas ir iškeliavo į uostą remontui.

1911 metais Princess May buvo suremontuotas ir atnaujintas. Nuo tada jis degino ne anglį, o skystus degalus, kurie leido sumažinti įgulos dydį. Likusią savo istorijos dalį Princess May nudirbo be didesnių nuotykių.

1919 metais Princess May buvo perkeltas į karibus ir po gero dešimtmečio buvo tyčia nuskandintas. Senas garlaivis jau buvo prastos būklės ir niekas nebenorėjo jo remontuoti. Žinoma, jį buvo galima supjaustyti metalo laužui, bet šių darbų ir logistikos kaštai tuo metu atrodė per daug dideli, todėl Princess May buvo paskandintas. Nepaisant to, įspūdingų kadrų dėka Princess May garlaivis nebus pamirštas.