Jei dabar pirktumėte naują automobilį, kokio ieškotumėte – varomo elektra, benzinu ar dyzelinu? O gal hibrido? Nors yra automobilių varomų dujomis, dauguma jų yra modifikuoti vėliau, jau kitų kompanijų ir meistrų. Kodėl gamintojai dujomis varomų modelių nesiūlo dažniau?
Ar žinote, kad dauguma automobilių Brazilijoje naudoja etanolį? Anksčiau keliuose buvo ir malkomis kūrenamų automobilių. O štai 1957 metais pristatyta Ford Nucleon koncepcija demonstravo atominį ateities automobilį.
Suslėgtos gamtinės dujos pagal populiarumą yra ketvirti automobilių degalai pasaulyje (po benzino, dyzelino ir etanolio). Tai priklauso nuo regiono, bet daug kur automobilinių dujų papildymo vietų netrūksta. Automobilių su dujų įranga vairuotojai net suprakaituoja pasakodami, kad jų automobiliai turi visus benzininių mašinų privalumus, bet važiuoja daug pigiau. Kiek rečiau minimas privalumas – švaresnės emisijos. Automobilines dujas deginantis automobilis išmeta apie 20 % mažiau anglies dvideginio ir apie 50 % mažiau azodo oksidų (NOx). Miestų autobusai dažnai naudoja suslėgtas gamtines dujas ne tik dėl kainos, bet ir dėl vietinės taršos.
Automobilis su dujų įranga nepraranda galimybės naudoti benziną. Be to, norint, dujų įrangą vėliau galima pašalinti. Didesni tokios modifikacijos trūkumai yra darbo ir įrangos kaina ir sumažėjęs bagažinės tūris. Taip pat galima paminėti šiek tiek sumažėjusį automobilio patikimumą, nors vairuotojai dėl to nesutaria – kai kurie tvirtina neturėję jokios neigiamos patirties.
Nors yra gamintojų, kurie savo gamoje turi dujomis varomų automobilių, tokie modeliai yra palyginti reti. O juk atrodo, kad tai galėtų būti pasirinkimas perkant praktiškai kiekvieną benzininį automobilį – tai galėtų būti tiesiog varnelė papildomos įrangos užsakymo lape. Jei dujų įrangą gali įdiegti meistras nešvariame garaže Lietuvos provincijoje, modernios automobilių gamyklos tikrai gali tai padaryti efektyviai, saugiai ir patikimai. Tada tereikėtų visose reklamose girtis, kad tai – švaresni, aplinkai draugiški degalai.
Reikia pasakyti, kad daug automobilių gamintojų siūlo ar bent yra siūlę automobilius su dujų įranga. Tik kodėl ne visi ir ne su kiekvienu benzininiu modeliu?
Trumpas atsakymas – įdeigti dujų įrangą automobilio gamintojui yra daug brangiau nei automobilio savininkui. Gamintojui reikia viską išbandyti ir įteisinti, kurti unikalias dalis kiekvieno modelio kėbului ir kiekvienam varikliui, o meistras garaže viską sumontuoja daug pigiau ir paprasčiau. Be to, automobiliai su gamykline dujų įranga nėra tokie populiarūs.
Saugumas. Kai dujų įrangą montuoja meistrai ar specializuotos įmonės, jos rūpinasi tik tos sistemos efektyvumu, saugumu ir sandarumu. Tuo tarpu gamintojas turi galvoti ir apie viso automobilio saugumą avarijos metu. Kur dėti dujų balionus, kad avarijos metu jie nepajudėtų į saloną ir nebūtų pažeisti? Kaip užkirsti kelią dujų nuotėkiui, kai automobilis yra visiškai sugnežintas? Sprendimų dažnai ieškoma simuliacijose ir bandymuose. Visa tai kainuoja. Rezultatas – labai saugus automobilis. Bet kai kalbame tik apie ketvirtą populiariausią degalų rūšį pasaulyje, ją lengviausia nukirpti taupant kaštus.
Tai šiek tiek primena kitas automobilių gamintojų istorijas. Papildomi spoileriai ar žemesni bamperiai pas pirkėjus kadaise dažnai atkeliaudavo ne sumontuoti, o įmesti į bagažinę, nes gamintojai nenorėjo leisti pinigų jų įteisinimui. Atlikti tokias modifikacijas patiems yra kelis kartus pigiau nei gamintojui, net jei skirtumas yra tik tai, kas ir kur susuka kelis varžtus. Tai kartais atrodydavo juokingai keistai. Gamykloje būdavo sumontuojamas spoileris, įsitikinant, kad jis tikrai tinka. Tuomet jis būdavo nusukamas ir įmetamas į bagažinę. Kai automobilis tapdavo pirkėjo nuosavybe, kartais tie patys technikai gamyklos aikštelėje prisukdavo tą patį spoilerį atgal. Taip dingdavo prievolė atlikti bandymus, kurti inžinerinius planus, tvarkyti visą eilę dokumentų.
Erdvės architektūra. Kai jūs pats nusprendžiate savo automobilyje montuoti dujų įrangą, jūs turite pasirinkimą, kaip tai padaryti. Kur bus dujų talpa – bagažinės šone ar atsarginio rato vietoje? Galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes. Tuo tarpu gamintojas negali parinkti individualaus sprendimo kiekvienam, todėl turi rasti optimalų kompromisą, kuris neatbaidytų dalies pirkėjų. Taigi, ieškoma vietos po sėdynėmis, mažinant originalų benzino baką. Reikia kurti unikalias dalis, kad viskas tilptų po grindimis. Visa tai kainuoja. Gamyklinė dujų įranga yra pritaikoma kiekvienam modeliui ir kiekvienam varikliui.
Tuo tarpu meistrai benzino bako ir linijų neliečia, apdailą, jei reikia, supjausto ir sumontuoja dujų balioną bagažinėje – daug paprasčiau ir pigiau.
Maža paklausa. Taigi, automobiliai su gamykline dujų įranga yra ženkliai brangesni. Visus tuos kaštus – investicijas į biurokratiją, saugumą, inžineriją – būtų galima pagrįsti pasiekus tikrą masinę gamybą. Tačiau pagrindinėse automobilių rinkose automobilinės dujos nėra tokios populiarios. Jos labai populiarios Rytų Europoje, Kazachstane, kai kuriose kitose šalyse, kurios tiesiog nėra didelės naujų automobilių rinkos. Jei, pavyzdžiui, Rytų Europos gyventojai pirktų labai daug naujų automobilių, jie tikriausiai dujų įrangą vis tiek montuotų patys, nes taip dėl išvardintų priežasčių yra žymiai pigiau.
Kodėl automobilinių dujų taip nevertina vakarų europiečiai ir amerikiečiai? Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse degalų kaina yra mažiau svarbus kriterijus. Žmonės tiesiog nemano, kad verta pirkti brangesnį automobilį su mažesne bagažine, kad būtų galima sutaupyti degalinėse. Be to, su pilnais dujų balionais įveikiamas atstumas įprastai yra mažesnis nei su pilnu dideliu benzino ar, juo labiau, dyzelino baku. Taigi, dujas naudojantis automobilis dažniau lanko degalines – dar vienas nepatogumas šalia mažesnės bagažinės. Kadangi automobilinės dujos tuose kraštuose nėra tokios populiarios, ne visos degalinės jas parduoda. Tiesiog kaina, neišvystyta infrastruktūra, trumpesnis įveikiamas atstumas ir nepasitikėjimas verčia amerikiečius ir vakarų europiečius pirkti dyzelinius, benzininius ir, dabar, elektrinius automobilius.
