Jei peržiūrėtume visą povandeninių laivų istoriją, rastume ne vieną ir ne dvi avarijas. Dauguma povandeninių laivų yra kariniai, o karų, deja, turėjome pakankamai. Be to, povandeniniai laivai veikia sudėtingomis sąlygomis, vykdo bandymus ir kartais neturi daug galimybių išsisukti patekę į bėdą. Tačiau 1968-ieji buvo ypač keisti, nes paslaptingomis aplinkybėmis nuskendo net keturi povandeniniai laivai iš keturių skirtingų šalių.
Ar žinote, kodėl povandeniniai laivai plaukdami paviršiumi yra tokie lėti? O kuris povandeninis laivas yra greičiausias? Povandeninius laivus naudoja ne tik karinės jūrų pajėgos, bet ir narkotikų karteliai.
Šaltasis karas, su juo susijusios technologinės lenktynės ir slaptumas sukūrė pakankamai sudėtingas sąlygas povandeninių laivų darbui. Skirtingose fronto pusėse buvusios šalys nuolat stebėjo viena kitą, bijodamos šnipinėjimo ir sabotažo operacijų. Laivų judėjimas buvo stebimas nuolat, todėl povandeninių laivų svarba išaugo. Tuo pačiu ir jų technologijos šuoliais judėjo pirmyn. Avarijų pasitaikė ir gana skaudžių. Tačiau 1968-ieji povandeninių laivų istorijoje yra keisti tuo, kad nuskendo keturi povandeniniai laivai iš keturių skirtingų šalių ir visų tų avarijų priežastys nėra žinomos.
INS Dakar
INS Dakar buvo Izraelio dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas. Tiesa, iš pradžių 1943 metais jis pastatytas kaip HMS Totem Karališkajam laivynui. 1965 metais jį ir dar du T klasės povandeninius laivus įsigijo Izraelis. INS Dakar – tai 84,3 metrų ilgio povandeninis laivas, ginkluotas įvairiomis torpedomis.
1968 metų sausio pabaigoje INS Dakar Viduržemio jūroje plaukiojo netoli Kretos. Ryšys su laivu nutrūko pirmosiomis sausio 25-osios minutėmis. Jau kitą dieną prasidėjo intensyvios INS Dakar paieškos, kuriose dalyvavo daug laivų iš skirtingų valstybių. Sausio 27 dieną radijo stotis Nikosijoje, Kipre, išgirdo INS Dakar avarinio plūduro pranešimą, bet ir tai nepadėjo rasti laivo. INS Dakar nuskendo su visa 69 žmonių įgula.
Tas plūduras buvo rastas tik 1969-ųjų vasarį, nutrūkęs ir išplautas ant kranto. Jį apžiūrėję ekspertai pateikė labai keistus klaidingus vertinimus apie galimą INS Dakar buvimo vietą. Jie teigė, kad INS Dakar tikrai nukrypo nuo kurso – tai nebuvo tiesa ir stipriai apsunkino paieškas. Laivas buvo rastas tik 1999-ųjų gegužę, bendromis JAV ir Izraelio pastangomis. Pažangia įranga jis pastebėtas gulintis ant jūros dugno maždaug 3 km gylyje tarp Kretos ir Kipro.
Nors svarstytos įvairios versijos nuo susidūrimo su kitu laivu ar agresyvių kitų šalių veiksmų iki techninio gedimo, INS Dakar nelaimės priežastys iki šiol nėra žinomos. Vienu metu Izraelio karininkai svarstė, ar avariją galėjo sukelti sovietai, o žiniasklaida domėjosi Egipto laivyno veiksmais regione. Bet dabar manoma, kad katastrofa nebuvo sukelta išorinių jėgų. Tas avarinis plūduras net nebuvo paleistas tyčia, o tiesiog pakilo laivui subyrėjus. Kelios INS Dakar dalys, įskaitant tiltelį, buvo ištrauktos, bet didžioji jo dalis liko gulėti ant Viduržemio jūros dugno.
Minerve
Minerve buvo prancūzų dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1962 metais. Tai – beveik 58 metrų ilgio laivas, ginkluotas 12 torpedų. Minerve yra mažiausias laivas šiame straipsnyje.
1968-ųjų sausio 27 dieną paniręs į periskopo gylį Minerve keliavo į savo namų uostą Tulone, Pietų Prancūzijoje. Iš čia į mokymus Viduržemio jūroje tą pačią dieną Minerve ir buvo išplaukęs. Minerve įgula kartu mokymuose dalyvavusiam lėktuvui Bréguet Atlantic pranešė apie manevrų pabaigą ir turėjo sukti namo. Tačiau Minerve Tulone taip ir nepasirodė.
Oro sąlygos buvo labai blogos, pūtė gūsingas vėjas, bet intensyvios paieškos tęsėsi, kol tapo aišku, kad 52 jūreivių įgula negalėjo išgyventi. Tarptautinis dėmesys šiai katastrofai buvo didžiulis ir todėl, kad Minerve dingo praėjus vos dviem dienoms po INS Dakar nelaimės. Tai, kad abu povandeniniai laivai nuskendo Viduržemio jūroje, pakurstė įvairiausių sąmokslo teorijų kūrimą. Spėjama, kad Minerve galėjo nuskęsti į vidų plūstelėjus vandeniui. Pavyzdžiui, per pažeistą periskopo mechanizmą arba per susidūrimo su paviršiniu laivu metu pažeistą korpusą. Pastarąją versiją palaikantys argumentai po laivo radimo tik sustiprėjo. Beveik naujas Minerve savo paskutinėje kelionėje neturėjo torpedų, bet teoriškai vis tiek galėjo įvykti ir koks nors sprogimas.
Nors žinant, kad Minerve keliavo Tulono uosto link ir tikrai buvo netoli jo, gali pasirodyti, kad paieškų plotas neturėjo būti didelis, šio povandeninio laivo nepavyko rasti ištisus dešimtmečius. Tiesa, paieškos su laiku buvo vis mažiau intensyvios. 2018 metais Prancūzija išslaptino archyvinę medžiagą apie Minerve dingimą ir tai paskatino paieškų atnaujinimą. Minerve nuolaužos rastos 2019-ųjų liepos 21 dieną, vos 45 km nuo Tulono maždaug 2350 metrų gylyje. Laivas nebuvo iškeltas.
K-129
K-129 buvo sovietinis Projekt 629A klasės povandeninis laivas, pastatytas 1959 metais. Tai – 100 metrų ilgio dyzelinis-elektrinis laivas, ginkluotas balistinėmis raketomis su branduolinėmis galvutėmis. K-129 priklausė sovietų Ramiojo vandenyno laivynui ir nuolat patruliuodavo pagarbiu atstumu nuo JAV vakarinės pusės.
1968 metų kovo viduryje amerikiečiai pastebėjo rusų aviacijos suaktyvėjimą Ramiojo vandenyno viduryje, per beveik 3000 km nuo Havajų. Greitai paaiškėjo, kad vyksta paieškos operacija ir sovietai ieško nuskendusio K-129. Sovietai avariją pastebėjo ne iš karto, nes povandeniniai laivai dažnai veikia visiškoje tyloje, tik kartas nuo karto radijo ryšiu pranešdami, kad viskas gerai. Dėl amžino technologinio atsilikimo sovietai laivo taip ir nerado.
Nuskendusį K-129 rado amerikiečiai. Jie dar kovo 8 dieną savo garso stebėjimo sistemoje SOSUS užfiksavo į sprogimą panašų triukšmą. Pagal tai, kaip tas akustinis signalas pasiekė skirtingus jutiklius, amerikiečiai nustatė apytikslę katastrofos vietą ir jau rugpjūtį povandeninis laivas USS Halibut aptiko sovietų laivą. K-129 gulėjo 4,9 km gylyje. Įdomu tai, kad su K-129 nuskendo 98 žmonių įgula, nors oficialiai tokiuose laivuose tarnauja iki 83 jūreivių.
Tikslios K-129 katastrofos priežastys nėra žinomos. Keltos įvairios versijos: nuo susidūrimo su jį sekusiu amerikiečių laivu iki paklydimo ar baterijų gedimo. Bet amerikiečiai bent dalį jo ištraukė, nes labai norėjo patyrinėti tuos branduolinius ginklus. CŽA specialiai tam pasistatė laivą Glomar Explorer, kuris, apsimesdamas, kad renka mineralus nuo vandenyno dugno, po gabalą traukė sovietų laivą. Kai kurie šaltiniai teigia, kad CŽA gavo beveik visą K-129, bet tai vis dar yra įslaptinta informacija. Amerikiečiai ištraukė bent dalį įgulos palaikų ir juos palaidojo jūroje sekdami sovietų jūreivių tradicijas. 1993 m. rugpjūtį, jau pasibaigus Šaltajam karui, ambasadorius Malcolmas Toonas Rusijai grąžino K-129 varpą.
USS Scorpion
USS Scorpion – amerikietiškas atominis Skipjack klasės povandeninis laivas, pastatytas 1959 metais. Tai – 76,7 metrų ilgio laivas, tarp kitų ginklų turėjęs ir dvi branduolines torpedas. 1968 metų gegužę USS Scorpion išplaukė iš Viduržemio jūros ir pasuko link Azorų, kur turėjo patyrinėti sovietų povandeninių laivų veiklą prieš tęsdamas kelionę vakarų kryptimi link JAV. Pats USS Scorpion buvo sekamas sovietų, kaip tais ir visais laikais yra įprasta.
Pirmosiomis gegužės 21-osios minutėmis USS Scorpion pranešė, kad artėja prie sovietų laivų netoli Azorų, bet čia komunikacija ir nutrūko. Gegužės 27 dieną USS Scorpion turėjo pasirodyti Virdžinijoje, bet taip ir negrįžo. Prasidėjo plataus masto paieškos operacija, bet visi ženklai, įskaitant SOSUS surinktus akustinius signalus, rodė, kad USS Scorpion nuskendo. Laivo nuolaužos rastos spalio pabaigoje 3 km gylyje per 740 km nuo Azorų ir niekada nebuvo ištrauktos. USS Scorpion branduolinis reaktorius ir torpedos su branduolinėmis galvutėmis ir šiandien guli vandenyno dugne. USS Scorpion nuskendo su 99 žmonių įgula. Tiesa, prieš išplaukdamas į paskutinę kelionę, USS Scorpion Ispanijoje paliko du jūreivius – vieną dėl problemų šeimoje, o antrąjį dėl sveikatos sutrikimo.
Neaišku, kas nutiko USS Scorpion. Vien tai, kad tuose vandenyse veikė ir sovietų laivai, paskatino pačių įvairiausių teorijų kūrimą: nuo KGB sabotažo iki laivų susidūrimo. Nuolaužų tyrimai atsakymų nepateikė, nes skęsdamas laivas buvo sutraiškytas vandenyno slėgio. Manoma, kad labiausiai tikėtina USS Scorpion katastrofos priežastis yra vandenilio sprogimas, nors neatmetamas ir netyčinis torpedos paleidimas ar gaisro sukeltas torpedos sprogimas. Vėlgi, daug informacijos apie tas Šaltojo karo operacijas vis dar yra įslaptinta.
Taigi, tie 1968 metai pasaulio povandeniniams laivams buvo tragiški. Blogiausia tai, kad nežinant tikslių priežasčių ir pasimokyti iš šių nelaimių buvo sunku.
