Savaeigis frontalinis krautuvas – tai santykinai universali mašina. Kaušas leidžia semti ir krauti gruntą, žvyrą ar kitą birų krovinį, bet jį galima pakeisti ir šakėmis, sniego peiliu, griebtuvu ar kitais padargais. Ar žinote, kodėl Volvo BM H10 yra laikomas pirmuoju moderniu krautuvu istorijoje? Kuo jis ypatingas?
Būtina pabrėžti – „pirmas modernus“ nėra lygu tiesiog „pirmam“. Štai Renault FT yra laikomas pirmuoju moderniu tanku pasaulio istorijoje, bet toli gražu nebuvo pirmuoju tanku apskritai. Frontaliniai krautuvai buvo kuriami ir gaminami ir anksčiau. Tiesiog Volvo BM H10 pristatė porą svarbių inovacijų, kurios labai greitai tapo standartu.
Tiesa, reikia pasakyti, kad Volvo vardas šios mašinos pavadinime minimas ne visada. 1832 metais Johanas Theofronas Munktellis įkūrė savo vardo kompaniją, kuri 1913 metais pagamino pirmąjį praktišką švedišką traktorių. 1844 metais broliai Jeanas ir Carlas Gerhardas Bolinderiai įkūrė kompaniją, kuri gamino garo ir, vėliau, naftos kuro variklius. 1932 metais Munktellio ir Bolinderių kompanijos susijungė, tapo Bolinder-Munktell, ir ėmė gaminti žemės ūkio traktorius, kurie Švedijoje buvo pakankamai sėkmingi. 1950 metais kompaniją įsigijo automobilių gamintojas Volvo, tačiau jis Bolinder-Munktell vardo dar ilgai neištrynė. Taigi, kai kompanija 1954 metais pristatė ratinį krautuvą H10, jis buvo vadinamas Bolinder-Munktell (BM) H10, nors šalia dažnai minėtas ir Volvo vardas (Volvo BM H10).
Bet kuriuo atveju, tais 1954 metais Volvo BM H10 tapo tikra sensacija statybų ir karjerų technikos sektoriuje. Kodėl? Nes išsprendė vieną operatorius erzinusią problemą.
Įsivaizduokite, kad prie krautuvas su šakėmis nuo viršutinės sandėlio lentynos nukelia paletę su trinkelėmis. Kalbame ne apie tradicinį šakinį krautuvą, kuris paletes aukštyn-žemyn kilnoja tiesia linija. Frontalinis krautuvas turi dideles rankas, kurios juda ore brėždamos arką. Taigi, leidžiant krovinį žemyn, žemyn po truputį turėtų krypti ir šakių galai. Operatoriui reikėtų visą laiką taisyti šakių lygiagretumą žemei. Bet nereikia, nes Volvo BM H10.
1954 metais pristatytas H10 yra pirmasis frontalinis krautuvas su lygiagretaus kėlimo mechanizmu. Toms rankoms judant aukštyn-žemyn, prikabintas padargas (įprastai, kaušas ar šakės) automatiškai išlaiko nustatytą lygiagretumą. Norėdamas, operatorius vis tiek gali nukreipti šakes ar kaušą aukštyn-žemyn, bet įprasto darbo metu mašina pati tuo pasirūpina. Ir tam nereikia jokių kompiuterių – H10 turi paprastą mechaninę-hidraulinę jungtį, kuri pasirūpina padargo lygiagretumu žemei.
Kodėl tai taip svarbu? Tai stipriai sumažino apkrovas operatoriams, nes nereikia nuolat aktyviai reguliuoti to lygiagretumo. Tuo pačiu darbas tapo greitesnis ir saugesnis, sumažėjo krovinio numetimo tikimybė. Bet H10 pristatė ir kitą inovaciją – greitą padargo keitimą. Prieš šią mašiną, kaušas šakėmis ar kitu įrankiu buvo keičiamas naudojant įrankius – dažniausiai reikėjo pasiimti porą veržliarakčių. H10 pristatė greitą padargo keitimo sistemą, kuri kaušą ar šakes užfiksuoja paprastu vidiniu mechanizmu be jokių įrankių (na, nebent reikia poros plaktuko smūgių). Šios dvi inovacijos – padargo užfiksavimo mechanizmas ir lygiagretaus kėlimo sistema – pavertė Volvo BM H10 pirmuoju moderniu krautuvu pasaulyje.
Beje, pastebėsite, kad šiame straipsnyje neminimos H10 techninės charakteristikos. Šis krautuvas buvo sukurtas įprasto žemės ūkio traktoriaus pagrindu. Naudoti keli skirtingi traktoriai, kurie pasižymėjo šiek tiek skirtingomis savybėmis. Nuotraukose matomas BM H10 350. Šis krautuvas turi trijų cilindrų dyzelinį variklį, išvystantį maždaug 39 kW galią. Su standartiniu kaušu jis sveria apie 5,9 tonas.
H10 padėjo Volvo įsitvirtinti sunkiosios technikos sektoriuje. Ten kompanija, dabar vadinama Volvo Construction Equipment, labai stipri yra iki šiol.
