Kartas nuo karto pasigirsta pasvarstymų, ar žmonija gali visiškai išnaudoti savo naftos resursus. Na, Žemė nėra begalinio dydžio planeta ir kas ten žino, kiek juodojo aukso liko jos gelmėse. Baigsis nafta, baigsis benzinas ir… Pala, benzinas neprivalo baigtis. Benzinas seniai gaminamas visiškai be naftos.
Apskritai, automobiliams benzino nereikia. Štai Brazilijoje dauguma automobilių degina etanolį, o kadaise keliuose buvo nemažai automobilių, kurie buvo kūrenami malkomis. Benzinas benzinui nėra lygus. Štai modernus benzinas labai seniems automobiliams gali būti netgi žalingas.
Įprastas benzinas ir dyzelinas yra gaminami perdirbant naftą. Tačiau žaliavinė nafta nėra kažkoks magiškas skystis, visos mūsų civilizacijos pagrindas ir nepakeičiama Žemės dovana žmonijai. Degalai yra tik angliavandenilių mišiniai, o angliavandenilius mes mokame gaminti ir kitaip. Ir jau seniai.
Angliavandeniliai, kaip suprantate iš pavadinimo, yra anglies ir vandenilio junginiai. Vokiečių chemikas, Nobelio premijos laureatas, Friedrichas Bergiusas dar 1913 metais sukūrė procesą, leidžiantį iš akmens anglies gaminti sintetinius degalus. Vėliau kiek kitokį procesą sukūrė kiti du vokiečių chemikai Franzas Fischeris ir Hansas Tropschas. Šie du degalų gamybos iš anglies metodai Vokietijoje buvo naudojami gana plačiai, ypač Antrojo pasaulinio karo metu. Iš tikrųjų, vienu metu Bergiuso procesą išnaudojusios gamyklos tapo kone pagrindiniu Vokietijos aviacinių degalų, sintetinių tepalų ir sintetinės gumos šaltinių.
Sintetinių degalų gamyba vyko ne tik Vokietijoje ir jos kontroliuojamose teritorijose, tačiau ši pramonė pasaulyje dar labiau išsiplėtė po Antrojo pasaulinio karo. Jei reikia skystų degalų, o turi tik akmens anglies, logiška gaminti ir naudoti sintetinius degalus. Taigi, jei ką nors atsiminsite iš šio straipsnio, tai įsidėmėkite, kad sintetiniai degalai nėra ateities technologija – žmonija juos gamina ir naudoja jau daugiau nei šimtą metų.
Degalai iš naftos tiesiog yra pigesni, naftos netrūksta ir ji naudojama ne tik degalams gaminti, todėl sintetiniai degalai nepaplito ir netapo standartu. Teoriškai jie galėtų būti pigesni, bet tik pasiekus iš tikrųjų masinę gamybą. Ją pasiekti sunku, bet pastangos matomos. Formulė 1 jau 2026-ųjų sezonui perėjo prie sintetinio benzino, Porsche ir kai kurie kiti automobilių gamintojai gausiai investuoja į sintetinių degalų gamybą, o ir komercinė aviacija po truputį integruoja vis daugiau sintetinių degalų. Tai jau vyksta, tai yra dabartis, o ne ateitis.
Sintetiniai degalai yra chemikalai, gauti pramoniniu būdu apdirbant anglies monoksido ir vandenilio mišinius (sintezės dujas). Dabar naudojami įvairūs procesai ir iškastinė akmens anglis tam tikrai nėra būtina. Ją galima pakeisti, pavyzdžiui, biokuru – medienos drožlėse, maisto atliekose, dumbliuose ir mėšle yra visko, ko reiškia šiam procesui. Norint, anglį galima gaudyti tiesiai iš atmosferos. Šiuolaikinė chemija leidžia keisti sintetinių angliavandenilių struktūrą, sukuriant labai tikslų atitikmenį iš naftos pagamintam benzinui ar dyzelinui. Ar kitiems gaminiams, įprastai išgaunamiems naftos perdirbimo metu.
Ar sintetinis benzinas/dyzelinas yra toks pat kaip pagamintas iš naftos? Ne, jis yra geresnis. Jame nėra sieros ir metalų pėdsakų, kurie aptinkami iš naftos pagamintuose degaluose. Kitaip tariant, sintetiniai degalai yra švaresni, nes juose nėra natūralioje naftoje esančių priemaišų. Sintetinis benzinas ir dyzelinas yra skaidrūs kaip vanduo. Sintetiniai degalai yra tokie švarūs, kad kai kurie šaltiniai juos apibūdina kaip biologiškai suyrančius – kaip tuos pirkinių maišelius, kurie subyra jūsų stalčiuose. Juose nėra tų azoto, sieros, metalų ir kitų priemaišų. Be to, sintetinių degalų molekulės yra vienodesnės. Apskritai, jei pasaulis naudotų tik sintetinį benziną, vidaus degimo varikliai galėtų būti pritaikyti prie jo tikslumo, dirbtų sklandžiau ir švariau.
Tiksliau, sintetiniai degalai jau dega švariau. Tyrimai rodo, kad sintetinius degalus naudojantis variklis išmetimo dujose turi mažiau žalingųjų medžiagų, bet tai neturėtų stebinti – patys degalai yra švaresni. Žinoma, tikrasis poveikis aplinkai labai priklauso nuo to, kaip sintetiniai degalai gaminami. Pats procesas sunaudoja nemažai energijos, kurią irgi reikia pagaminti. Bet jei naudojama žalioji energija ir biomasė, teoriškai sintetiniai degalai ir juos naudojantys automobiliai gali būti neutralūs anglies emisijų atžvilgiu.
Jei pasaulis staiga visiškai pereitų prie žaliojo transporto, baigtųsi nafta ar įvyktų kažkoks kitas kataklizmas, sintetinis benzinas gali padėti išsaugoti klasikinius automobilius keliuose. Kadangi sintetiniai degalai yra švaresni ar net neutralūs anglies taršos atžvilgiu, į juos nebūtina įterpti seniems automobiliams labai kenksmingo etanolio. Garsus automobilių žurnalistas ir kolekcionierius Harry Metcalfeas savo klasikinius automobilius, tarp kurių yra ir retų Lamborghini bei Ferrari modelių, jau pildo tik sintetiniu benzinu. Kai kurioms šalims sintetinių degalų gamyba taip pat gali padėti gerinti nepriklausomybę nuo naftos eksportuotojų.
