Ankstyvieji lengvieji automobiliai su vidaus degimo varikliais, pagaminti 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje, savo laiku buvo inžinerijos stebuklai. Ir dabar labai įdomu atidžiau apžiūrėti skirtingas jų detales. Juk visas tas žalvarines detales žmonės formavo ir poliravo rankomis. Tų automobilių mechaniškumas mums turėtų priminti, kad ir žmogus yra labiau mechaninis nei skaitmeninis. Tačiau, aišku, tie ankstyvieji automobiliai taip pat skatina jausti dėkingumą už šiuolaikinius patogumus. Pavyzdžiui, ar galite įsivaizduoti, kad prieš kelionę turėtumėte pripildyti žibintus vandeniu?
Kalbant apie ankstyvuosius automobilius, ar įsivaizduojate, kada jie tapo antikvariniais? O kodėl automobiliai Prancūzijoje anksčiau turėjo geltonus žibintus? O kodėl automobilių posūkiai anksčiau kliksėjo kitaip?
Jūs jau tikriausiai turite spėjimą – žibintus reikėjo aušinti, todėl jie buvo pildomi vandeniu. Galbūt dėl medžiagų (žalvario, stiklo), galbūt dėl kitų priežasčių. Bet tai nėra tiesa – vanduo jiems buvo reikalingas visiškai ne dėl to.
Naktimis žmonės keliaudavo dar gerokai iki automobilių išradimo. Karietos kelią pasišviesdavo žvakėmis ir, vėliau, žibaliniais žibintais. Tačiau netrukus po pirmojo praktiško automobilio su vidaus degimo varikliu išradimo paplito ir dar vienas svarbus išradimas – karbido (acetileno) žibintai.
1892 metais kanadietis Thomas Willsonas sukūrė naują praktišką pigaus kalcio karbido gamybos metodą. Praėjo dar keli metai kol tas išradimas tapo pramoniniu, bet jau 1900-aisiais buvo užpatentuotas pirmasis kalcio karbido žibintas. Tiesa, jis buvo skirtas dviračiams, tačiau netrukus karbido žibintai paplito. Juos naudojo ir kalnakasiai, ir motociklininkai, ir dviratininkai. Tokie žibintai, nors ir rečiau, naudoti ir namuose. Būtent į karbido žibintą reikia įpilti vandens, kad jis tiesiog veiktų.
Kalcio karbidas (CaC2) reaguoja su vandeniu. Tos reakcijos metu išsiskiria acetileno (C2H2) dujos, kurios dega labai ryškiai ir karštai. Toks žibintas turi du skyrius. Į apatinį beriamas kalcio karbidas, o viršutinį reikia pripildyti vandeniu. Šiuos skyrius jungia nedidelis vožtuvėlis, kuris leidžia kontroliuoti vandens lašėjimą ant karbido. Kuo greičiau laša vanduo, tuo daugiau acetileno pagaminama.
Susidariusios acetileno dujos nukreipiamos į degiklį, kuris yra už stiklo. Geresni žibintai turi lęšius ir reflektorius, kurie pagerina jų veikimo efektyvumą. Ankstyvieji automobiliai įprastai turi po 3-5 tokius žibintus, kuriuos, žinoma, reikia uždegti po vieną.
Ir uždegti karbino žibintą reikia mokėti, nes tai gali būti pavojinga. Visų pirma, atidaromas žibinto stiklas ir atsukamas vožtuvas, leidžiantis vandeniui lašėti ant karbido. Acetileno dujos netrukus plūsteli pro degiklį. Tuomet atsargiai, saugant veidą, prie degiklio prikišamas uždegtas degtukas. Tada galima uždaryti žibintą ir sureguliuoti liepsnos dydį vožtuvėliu. Po kelionės žibintą reikia užpūsti ir tik tada užsukti vožtuvą – taip degiklis bus švaresnis nei tiesiog leidžiant liepsnai užgesti uždarius vožtuvą.
Kiekvienam tokiam žibintui reikia priežiūros. Pirmiausia, aišku, prieš kiekvieną kelionę reikėjo pripildyti kalcio karbido ir vandens talpas. Karbido tais laikais buvo galima įsigyti daugybėje parduotuvių. Beje, lietuviškose 1919-ųjų „Instrukcijose karo šoferiams“ yra naudingas patarimas – „Užtaisant generatorį, karbidui indelį reikia pripildyti tik dviem trečdaliam, nes susidariusios generatoryje kalkės užima daugiau vietos, negu tyras karbidas.“ Kokios dar kalkės? Tai – šalutinis produktas, liekantis sunaudojus visą karbidą. Tas kalkes reikėdavo reguliariai išvalyti. Apskritai, reguliariai reikėjo valyti visas tokio žibinto dalis, o kiekvienas automobilis tokių žibintų turėjo du-tris. Ar net penkis.
Žinoma, acetileno žibintai nebuvo ypatingai ryškūs. Jie tikrai ryškesni nei žibalinės lempos, bet vis tiek kelią nušviečia ne taip jau gerai. Be to, kaip jau supratote, jiems reikia stebėtinai daug priežiūros. Taigi, kai tik akumuliatoriai ir generatoriai tai leido, automobiliuose greitai paplito elektriniai žibintai. Ir galite įsivaizduoti, koks didelis pokytis tai buvo – vandens ir kuro pildymą, sistemos valymą, degimą ir gesinimą staiga pakeitė vienas mygtukas.
