Atsinaujinanti energetika mums yra labai svarbi. Jai skiriamos didžiulės investicijos, ji nuolat auga, o ir technologijos vis tobulėja. Pastebimiausia atsinaujinančios energetikos rūšis yra vėjo energija, tačiau ne ką mažiau svarbios yra ir hidroelektrinės. Štai 10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių tikriausiai nežinojote.
Įdomius faktus NODUM stengiasi pateikti kiekvieną pirmadienį. Praeitą kartą siūlėme paskaityti kelias įdomybes apie ledus. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį. O jei norėtumėte daugiau sužinoti apie vėjo energiją, siūlome 10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines. Na, o dabar – prie hidroenergijos.
Hidroenergija naudojama jau labai ilgą laiką. Hidroenergija – tai bet koks vandens judėjimo mechaninės energijos panaudojimas darbui dirbti. Dabar tą darbą suprantame tik kaip elektros energijos gamybą, tačiau anksčiau tai buvo malūnų, siurblių, kūlimo ir kitokių mašinų sukimas. Pirmieji duomenys apie hidroenergijos panaudojimą yra bent 2500 metų senumo – Indijoje vandens malūnuose buvo malami grūdai. Romos Imperijoje hidroenergija buvo naudojama ne tik miltams gaminti, bet ir medienai pjauti. Senovės Kinijoje vandens ratai suko primityvias vandens pompas. Buvo naudojami ne tik vandens ratai – prieš beveik 2000 metų iš vandens rezervuaro paleistos bangos leido atskirti iš kasyklų ištrauktus mineralus. Pirmosios hidroelektrinės pastatytos 1876-1881 metais Laufene, Vokietijoje ir Greisaide, Jungtinėje Karalystėje.
Kada hidroenergija panaudota Lietuvoje? Lietuvoje nestinga upių ir upelių, bet jie nėra labai sraunūs. Visgi, jų pilnai pakanka nedideliems mechanizmams sukti. Pirmieji vandens malūnai tikriausiai atsirado 14 amžiuje, o 1841 metais Lietuvoje buvo 532 hidrojėgainės, sukančios įvairių fabrikų mechanizmus. Pirmoji prie tinklo prijungta hidroelektrinė Lietuvoje pastatyta 1910 metais Anykščiuose. Tačiau pirmasis hidrogeneratorius įrengtas dar 1903 metais prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike.
Šiuo metu Lietuvoje galingiausia hidroelektrinė yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ji naktį, kai elektros poreikis yra sumažėjęs, panaudoja perteklinę kitų elektrinių energiją vandeniui į viršutinį rezervuarą pumpuoti. Dienos metu vanduo per turbinas leidžiamas žemyn ir taip gaminama elektros energija. Įrengta Kruonio HAE galia siekia 900 megavatų.
Ne visoms hidroelektrinėms reikia užtvankų. Įprastai hidroelektrinės turi dideles užtvankas, kurios suformuoja didelius dirbtinius rezervuarus. Iš šių tvenkinių bėgantis vanduo ir suka uždaras turbinas, kurios suka elektros generatorius. Tokios elektrinės turi daug privalumų. Visų pirma, dažnai jos yra labai galingos, o jų elektros gamybos apimtis galima reguliuoti. Kai elektros poreikis yra mažesnis, galima mažiau vandens nukreipti per turbinas, taip po truputį keliant vandens lygį rezervuare. Padidėjus elektros energijos poreikiui, šis vanduo būtų nukreipiamas į turbinas gaminant daugiau elektros. Kitaip tariant, galima elektros energiją pakeisti potencialia vandens energija.
Tačiau užtvankos kenkia gamtai, trukdo žuvų migracijai, užlieja didelius protus. Todėl egzistuoja ir natūralios upės tėkmės jėgainės. Jų turbinas suka tiesiog sraunios upės, dažnai be jokio tvenkinio
Hidroelektrinės gali prisidėti prie klimato kaitos. Atsinaujinanti energetika dažnai vadinama tiesiog žaliąja energetika, tačiau yra ne visai taip. Gerai apskaičiuota, suplanuota ir tinkamai įrengta hidroelektrinė gali padėti sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų išsiskyrimą. Tačiau dauguma dabartinių tvenkinių yra seni ir, kaip tikriausiai galite atspėti, prastai suplanuoti. Tai reiškia, kad tvenkiniuose kaupiasi augmenija, kuri kuria netolygius, nereguliarius metano išsiskyrimus. Kitaip tariant, ne visos hidroelektrinės yra žaliosios. O ką kalbėti apie dažnai sudarkytą kraštovaizdį, prarastus miškus, natūralius krantus ir taip toliau.
Hidroenergija yra labiausiai naudojamas atsinaujinančios energetikos šaltinis. Ir tai nieko keisto – pasaulyje vis dar veikia nemažai įvairių mechaninių hidrojėgainių, kurios suka kokius nors mechanizmus. Šalia to dar pridėkite visas hidroelektrines, kurių gausu ir mūsų šalyje, ir suprasite, kad hidroenergija yra labiausiai naudojamas atsinaujinančios energijos šaltinis. Visgi, elektros energijos iš hidroelektrinių pakanka tik 28,3 milijonams žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad panaudojus visą hidroenergijos potencialą, būtų galima užtikrinti net 40 % viso pasaulinio elektros energijos poreikio.
Niagaros kriokliai – ne tik turizmo objektas. Tikriausiai esate girdėję apie Niagaros krioklius – tai gražus gamtos objektas, gausiai lankomas turistų. Tačiau čia turizmas ir gamtosauga yra derinami su komercine veikla – čia yra kelios hidrojėgainės. Kartu jos gamina 4,4 gigavatus elektros energijos.
Paragvajus eksportuoja nemažai savo hidroenergijos. Paragvajus beveik 100 % savo energijos poreikio patenkina vien tik hidroenergija ir labai daug jos eksportuoja į Argentiną ir Braziliją. Paragvajus yra vienas didžiausių elektros energijos eksportuotojų pasaulyje. Tai įmanoma dėl itin sraunių ir vandeniu turtingų upių. Europoje pagal šį požiūrį pirmauja Norvegija, kuri hidroenergija patenkina 98 % savo poreikių. Vėlgi, nemažai energijos yra eksportuojama į kaimyninę Švediją.
Didžiausios hidroelektrinės yra nepalyginamai galingesnės už didžiausias atomines jėgaines. Manote, kad atominės jėgainės pagamina daug energijos? Žinoma. Štai Kashiwazaki-Kariwa, Japonijoje veikiančios galingiausios atominės elektrinės, galingumas siekia 7965 megavatų – tai yra išties daug. Tačiau galingiausia hidroelektrinė Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje gali pasigirti kur kas didesne galia – net 22500 MW. Galingiausių elektrinių sąraše Kashiwazaki-Kariwa užima šeštą vietą – pirmosios penkios priklauso hidroelektrinėms.
Kitokios hidroelektrinės. Energiją įmanoma išgauti ir iš kitokio vandens judėjimo, nebūtinai natūralios ūkių tėkmės. Egzistuoja potvynių, bangavimo ir povandeninių srovių jėgainės, kurios gali būti įrengiamos vandenynuose ir jūrose. Tiesa, šios technologijos sunkiai skinasi kelią, nes tokias jėgaines sunku prižiūrėti, jos nepasižymi dideliu efektyvumu.
Video reportažas apie bangų energetikos kilimą ir technologijas
Hidroenergija gali būti panaudota ir dyzeliui gaminti. Audi yra užsispyrusiai stengiasi gaminti sintetinius degalus, tačiau jiems reikia nemažai energijos. Laufenburge, Šveicarijoje, atliekami bandymai su hidroenergija. Kadangi hidrojėgainės nuolat gamina energiją, kurios poreikis naktį yra mažesnis, Audi nori ją panaudoti sintetiniam dyzelinui gaminti. Elektros energija elektrolizės būdų vandenį padalina į deguonį ir vandenilį. Vėliau vandenilis reaguoja su CO2, kurį galima paimti iš atmosferos ar gamtinių dujų. Galutiniame etape susidaro e-dyzelis (sintetinis dyzelinas) ir vaškai, kurie gali būti panaudoti kitose pramonės šakose.
Perteklinę hidrojėgainių energiją taip pat galima panaudoti hidroakumuliacinėmis elektrinėmis pumpuojant vandenį į aukštuminį rezervuarą. Taip pat galima įkrauti baterijas, tačiau šie būdai dažnai yra brangūs ir komerciškai nepelningi. Audi sumanymas, jei, aišku, jis veiktų kaip planuojama, leistų ne tik panaudoti perteklinę energiją, bet iš jos iš užsidirbti. Kartu dyzeliniai automobiliai mažiau kenktų aplinkai ir sumažėtų priklausomybė nuo iškastinio kuro.
Taip pat skaitykite:
10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;
10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;
10 įdomių faktų apie motociklus;
10 įdomių faktų apie traukinius;
10 įdomių faktų apie traktorius;
10 įdomių faktų apie sunkvežimius;
10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;
