Vėliava laivyboje yra labai svarbi. Ji nurodo valstybę, kurioje laivas yra registruotas. Tos valstybės įstatymai ir galioja laive, kai jis plaukioja tarptautiniuose vandenyse. Tačiau istoriškai laivai puošti ne tik valstybių, bet ir kitomis vėliavomis. Pavyzdžiui, piratai turėjo savą laivų žymėjimo simboliką. Tik kam jiems vėliavos? Juk tai padėdavo juos identifikuoti kaip nusikaltėlius, kurių nekentė visų valstybių laivynai.
Iš tikrųjų, tai atrodo šiek tiek keistai. Tuo pačiu metu, kai Pasaulio vandenyne siautė piratai, šalia jų visada sukiojosi ir piratų medžiotojai. Nes piratai 16-19 amžiuje kėlė rimtą pavojų laivybai tarp Naujojo ir Senojo pasaulių. Iš Amerikos į Europą plukdomas auksas, kailiai, tabakas ir kiti įvairūs brangūs daiktai buvo rimtas piratų taikinys. Taigi, atrodo, kad piratams save žymėti aukštai pakabinta lengvai atpažįstama vėliava būtų tiesiog kvaila – taip jie patys taptų taikiniais arba nubaidytų savo grobį.
Ir tai nėra mitas – piratai iš tiesų naudojo vėliavas. Jūs tikriausiai įsivaizduojate, kaip jos atrodo – kaukolė su sukryžiuotais kaulais. Tačiau tai – tik viena iš daugybės kadaise naudotų vėliavų. Tiesą sakant, kaukolė ir kaulai paplito tik 18 amžiaus pradžioje. Įvairių kaulų motyvai jose yra labai populiarūs, nes tai – gąsdinantis mirties simbolis. Piratų vėliavose taip pat dažnai pamatysite kraujuojančias širdis, kardus ir smėlio laikrodžius.
Didelė dalis 17-18 amžiaus piratų buvo buvę privatūs britų jūrininkai. Dažnai tai buvo buvę karinio laivyno jūreiviai, nusprendę užsidirbti pinigų iš laivybos tarp Amerikos ir Europos. Jie buvo pratę prie vėliavų, išmanė laivybos taisykles ir navigaciją. Priešingai nei dažnai rodoma filmuose, piratai nebuvo kvaili girtuokliai – tai buvo puikiai laivybą ir karybą išmanantys žmonės. 1714 metais pasibaigus Ispanijos įpėdinystės karui privačių jūrininkų pajamos stipriai sumažėjo, todėl tuo metu piratų stipriai padaugėjo. Net ir anksčiau piratais tapę jūreiviai dažniausiai buvo buvę Karališkojo laivyno kariai.
Tai kodėl piratai naudojo vėliavas, taip identifikuodami save ir traukdami piratų medžiotojų dėmesį? Viskas labai paprasta – tos piratų vėliavos turėjo savo paskirtį ir buvo slepiamos iki laiko, kai jau buvo ruošiamasi pulti.
Įprastai piratai plaukiojo su netikra vėliava. Prisiartinę prie laivo, kurį ketina apiplėšti, piratai iškeldavo tikrąją savo vėliavą. Tai buvo perspėjimas ir siūlymas pasiduoti be kovos. Garsiausi piratai naudojo unikalias vėliavas tam, kad būtų atpažinti – jų reputacijos dažnai pakakdavo, kad jūreiviai net nenorėtų priešintis. Velse gimęs piratas Bartholomew Robertsas 1720 metų birželį įplaukė į Trepasio uostą dabartinėje Kanadoje. 22 ten buvusių laivų įgulos iš karto išsilakstė, pamačiusios garsaus pirato vėliavą.
Visgi, jei piratų taikiniu tapęs laivas atsisakydavo pasiduoti, piratai iškeldavo visiškai raudoną vėliavą. Kraujo spalvos simbolis buvo pareiškimas, kad piratai ketina užimti laivą jėga ir be jokio pasigailėjimo. Tai jau nebebuvo perspėjimas – tai buvo psichologinės karybos įrankis, informuojantis būsimas piratų aukas, kad laukia žiauri kova, kurioje belaisviai nebus imami.
Piratams jų vėliavos buvo labai svarbios – dėl jų jie buvo pasiruošę žūti. Tiksliau, ir žūdavo, nes vien tokios vėliavos buvimas laive galėjo būti laikomas piratavimo įrodymu. O piratai buvo baudžiami mirtimi. Kartu tai buvo galingas psichologinės karybos ginklas, rodantis būsimoms aukoms, kad jų užpuolikas nesilaiko tarptautinių taisyklių ir įstatymų. Kai valstybiniai ir privatūs laivai privalėjo pasigailėti pasiduodančių priešų jūreivių, piratai žudė visus. Išvengti mirties pavykdavo tik tiems, kurie paklusdavo pirato vėliavos perspėjimui arba sugebėdavo įveikti vandenynų nusikaltėlius.
Vėliau, ypač 20 amžiuje, kaukolė ir sukryžiuoti kaulai buvo naudojami karyboje – šiais simboliais puošti laivai, lėktuvai ir kita technika.
