Vingiuotos sienos Anglijoje statytos ne dėl grožio, bet dėl praktiškumo

Vingiuotos mūrinės sienos ir tvoros atrodo labai įdomiai. Priešingai nei tiesios linijos, jos gražiai įsiterpia į natūralų gamtos peizažą, o ir meistrų kruopštumas išryškėja tokios sienos vientisume. Daugiausia vingiuotų mūrinių sienų yra Anglijoje, bet kelias tikrai surastumėte ir Nyderlanduose, ir JAV, ir kitose šalyse. Bet ar žinote, kodėl iš tikrųjų buvo sukurtas sodų sienų dizainas?

Niekas dabar tiksliai nepasakys, kada buvo pastatyta pirmoji vingiuota mūrinė siena. Manoma, kad jos paplito 17 amžiaus viduryje. Tuomet pakviesti olandų inžinieriai sausino rytų anglijos šlapynes, kad būtų sukurta daugiau dirbamos žemės. Jų darbas, beje, buvo bevaisis – amžiaus pabaigoje visos tos žemės vėl buvo po vandeniu.

Tačiau olandai Angliją ne tik sausino, bet ir ją puošė sodų sienomis, kurias patys vadino slangenmuur (pažodžiui, gyvatės siena). Tai – aukštos, vingiuotos iš plytų sumūrytos sienos, kurių dabar daugiausiai liko Safolko grafystėje. Vietiniams gyventojams tos olandiškos sienos labai patiko ir jie jas statė net kelis amžius. Tiesą sakant, ir dabar kartais statomos tokios sodų tvoros. Dabar – dėl grožio, nors iš tikrųjų vingiuotos sienos turi vieną didelį privalumą.

Įprasta vingiuota siena yra vos vienos plytos storio. Jei būtų tiesi, tokiai sienai reikėtų atramų, nes ji tiesiog nebūtų labai tvirta. Daugelis mūrinių tvorų kas kelis metrus turi storesnes atramas, kontraforsus arba kitokias prilaikančias konstrukcijas. Tuo tarpu vingiuotoms sienoms jų nereikia. Todėl, nors ir yra ilgesnės nei būtų būdamos tiesios, vingiuotoms sienoms reikia mažiau plytų.

Be to, tokios vingiuotos sienos neturi silpnųjų vietų. Tiesios sienos yra silpnesnės tarp atramų – jos čia dažniausiai ir pradeda byrėti. Tuo tarpu vingiuota siena yra vientisai standi. Kaip tai veikia?

Viena ranka paimkite popieriaus lapą ir laikykite jį tiesiai. Jie jis bus visiškai tiesus, jis iš karto perlinks per pusę. Tačiau jei jį šiek tiek sulenksite lygiagrečiai žemės paviršiui, jis stovės ir bus pakankamai standus. Tokia forma veikia kaip savo pačios atrama – norint ją perlenkti tenka įveikti ne tik pačios medžiagos (šiuo atveju, popieriaus) standumą, bet ir trimatę objekto struktūrą. Vingiuotos mūrinės sienos taip pat turi platesnę bazę, todėl tvirčiau stovi ant žemės.

Banguotos medžiagos standumas pasitelktas ne tik statybose. Citroën naudojo banguotą skardą Type H frugono kėbului, nes tai leido nenaudoti papildomų rėmų. Banguoti lakštai dėl tos pačios priežasties buvo naudojami ir aviacijoje – įgimtas banguotos medžiagos standumas leisdavo išvengti sunkesnių konstrukcinių sprendimų.

Vingiuotų sodo sienų praktiškumą pastebėjo ir Thomas Jeffersonas, JAV prezidentas ir Virdžinijos universiteto įkūrėjas. Jis tokias sienas pastatė universiteto sode ir didžiavosi jų išvaizda ir medžiagas tausojančiu dizainu. Tiesa, tas vingiuotumas turi ir trūkumų.

Šiais laikais vingiuotomis sienomis sodai ir parkai juosiami retai, nes šalia jų sunkiau nupjauti žolę ar nustumdyti sniegą.