Narkotikų povandeniniai laivai – taip vadinami specialūs laivai, įvairių nusikalstamų kartelių naudojami nelegaliam narkotikų eksportui. Nors būtų lengva manyti, kad tai – primityvios geldos, iš tikrųjų narkotikų laivai su laiku sparčiai tobulėja. Štai keletas įdomių faktų apie šiuos neįprastus laivus.
Žinoma, daugiausia tokių laivų kursuoja tarp Pietų ir Šiaurės Amerikos. Daug jų dirba Kolumbijos karteliams ir būtent iš tos šalies į Šiaurės Ameriką gabena kokainą. Vienos kelionės metu toks laivas įveikia daugiau nei tris tūkstančius kilometrų, tačiau tai net nėra riba – jie jau pasirodė ir prie Europos krantų.
Narkotikai laivais gabenami jau labai ilgą laiką. 20 amžiaus pabaigoje tam įprastai buvo naudojami greitaeigiai kateriai. Jie buvo labai greiti, bet pakankamai lengvai pastebimi. Tuomet devintojo dešimtmečio pabaigoje narkotikų kontrabandininkai ėmė naudoti pasineriančius tempiamus įrenginius. Tai buvo įdomus sprendimas – pakrančių sargyba iš toli matydavo tik katerį ar žvejų laivą ir nė neįtardavo, kad paskui save jis velka labai vertingą krovinį.
Pirmasis pasineriantis narkotikų laivas buvo sučiuptas 2006 metais netoli Kosta Rikos. Nors gandai apie tokių laivų egzistavimą sklandė jau kurį laiką ir jie buvo pastebėti Kolumbijoje, JAV Pakrančių sargyba iki tol gyvai jų nebuvo mačiusi. Tačiau tais metais buvo pastebėti net trys tokie laivai. 2007 metais apytiksliai buvo skaičiuojama, kad Pietų Amerikos karteliai gali valdyti bent 25-40 pasineriančių laivų. Kaip paaiškėjo vėliau, šie spėjimai buvo labai netikslūs.
Pirmoje 2008 metų pusėje JAV Pakrančių sargyba ir Karinis jūrų laivynas pastebėjo 42 narkotikų laivus netoli Centrinės Amerikos krantų, nors pagavo vos kelis iš jų. Gaudyti pasineriančius narkotikų laivus buvo labai sudėtinga ne tik dėl to, kad jie susilieja su aplinka ir yra sunkiai pastebimi, bet ir todėl, kad jie veikia gudriai, kiek tik įmanoma ilgiau vengdami JAV teritorinių vandenų. Juos galima gaudyti ir tarptautiniuose vandenyse, bet tai – labai didelės erdvės. Pora sučiuptų 18 metrų plieno ir stiklo pluošto pasineriančių laivų tais 2008 metais galutinai įrodė, kad kontrabandininkai mokosi ir jų darbo apimtys didėja. 2009 metais JAV užfiksavo bent 60 narkotikų laivų. 2020 metais buvo spėjama, kad Pietų Amerikos karteliai valdo apie tūkstantį pasineriančių ir povandeninių laivų.
Jau pastebėjote, kad kalbame apie pasineriančius ir povandeninius laivus. Nors žiniasklaidoje jie visi dažnai vadinami povandeniniais, iš tikrųjų tai yra skirtingos laivų kategorijos. Pasineriantys laivai tarp kontrabandininkų yra gerokai populiaresni. Jie negali visiškai pasislėpti po vandens paviršiumi – net jei ir panyra, tai labai negiliai. Sonarais ir radarais pastebėti tokį laivą yra sunku. Netgi žvalgantis iš kitų laivų pamatyti kontrabandininkus labai sudėtinga, nes jų laivai beveik nekelia bangų ir yra nudažyti maskuojančiomis spalvomis. Lengviausia kontrabandininkų laivus pastebėti iš oro, nors ir tai nėra pati lengviausia užduotis. Šiais laikais tokie laivai geba maskuoti ir aušinti netgi išmetamąsias dujas, kad juos būtų sunkiau pastebėti infraraudonųjų spindulių kameromis.
Pasineriantys kontrabandininkų laivai įprastai yra 12-24 metrų ilgio. Dauguma jų yra varomi dyzeliniais 225-260 kW varikliais ir gali išvystyti 11-20 km/val. greitį. Tam, kad išliktų panirę po paviršiumi, jie turi balastines talpas, o kuro pakanka maždaug 3200 km – tai yra, kelionei į vieną pusę. Atgal jie dažnai ir nekeliauja, o yra tiesiog apleidžiami – kontrabandininkai su savimi pasiima brangią navigacijos įrangą ir palieka laivą kur nors atvirame vandenyje.
Brangu? Na, ne visai – tokio laivo statybos gali kainuoti iki 2 milijonų dolerių, o 10 tonų kokaino krovinio vertė gali siekti 400 ir daug daugiau milijonų. 2016 metais netoli Panamos sulaikytas kontrabandininkų laivas turėjo daugiau nei 5 tonas kokaino, kuris buvo įvertintas maždaug 200 milijonų dolerių. Taigi, tokio laivo apleidimas nėra didelis nuostolis.
Kita vertus, pastebima, kad dabar kontrabandininkų laivai yra žymiai geresni ir jau yra ruošiami kelionėms į abi puses. Pavyzdžiui, metalinės dalys yra geriau apsaugomos nuo korozijos. Tai leidžia įtarti, kad atgal į Pietų Ameriką taip pat gabenamas krovinys – greičiausiai amunicija ar ginklai.
Tik nemanykite, kad tai – tik Amerikos problema. 2019 metais netoli Ispanijos krantų sulaikytas 20 metrų kontrabandininkų laivas su 3 tonomis kokaino. Tai buvo tik dar vienas įrodymas, kad tokie laivai gali perplaukti ir Atlanto vandenyną. Tiesa, gali būti, kad maži kontrabandininkų laivai taip įveikia tik paskutinius 1-2 tūkstančius kilometrų, o didžiąją kelionės dalį sėdi didesnio laivo triume.
Šių laivų įgulą gali sudaryti 2-4 žmonės. Nors 3000 km kelionė laivu, kuris išvysto tik 18 km/val. greitį, prailgsta, šiuose laivuose nebūna tualetų, o ir poilsio erdvės čia nedaug. Niekam tai nerūpi, nes šiuos laivus įprastai valdo jauni samdiniai, kurie už šį darbą gauna palyginti mažas sumas.
Tačiau kontrabandininkai naudoja ir tikrus povandeninius laivus. Nuo pasineriančių jie skiriasi tuo, kad jiems nereikia oro – jie gali panirti į didesnį gylį, todėl įprastomis priemonėmis tampa nematomi. Dar amžiaus pradžioje sandėlyje prie Bogotos (Kolumbijos sostinės, kuri yra labai toli nuo vandenyno) buvo aptiktas statyti pradėtas 36 metrų ilgio povandeninis laivas, kuris, jei būtų užbaigtas, galėtų panerti į 100 metrų gylį ir talpintų apie 15 tonų kokaino. Tiesa, dauguma kontrabandininkų povandeninių laivų yra kuklesni ir neria į maždaug 10-20 metrų gylį. Šie laivai yra žymiai brangesni, todėl yra reti. Nors, kita vertus, tikrieji jų naudojimo mastai tiesiog nėra žinomi.
Tikri povandeniniai laivai yra žymiai brangesni. Galima tik spėlioti, kad jų statybų kaina siekia 4-6 milijonus dolerių, nes jiems reikia pakankamai egzotiškų medžiagų. 2011 metais Kolumbijos karinis jūsų laivynas džiunglėse rado paslėptą 31 metro ilgio povandeninį laivą, pastatytą iš kevlaro ir stiklo pluošto.
Yra ir dar vienas kontrabandinio laivo tipas – per atstumą valdomi laivai, dažnai vadinami torpedomis. Jie gali būti tempiami apsimetėlių žvejų laivais ar valdomi pulteliais. Tokios sistemos privalumas – slaptumas ir gebėjimas saugiai laikytis 30 metrų gylyje. Ir čia kontrabandininkai demonstruoja išradingumą – pastebėję pakrančių apsaugą, kontrabandininkai palieka torpedą. Ji atsidaro ir į viršų išmeta rąsto pavidalo plūdurą su paslėptu GPS siųstuvu. Pasibaigus patikrinimui, kontrabandininkai suranda pamirštą torpedą ir tęsia misiją. Aišku, visada yra pavojus, kad tokį laivą suras kiti, bet nusikaltimai dažnai yra rizikingi.
Kita vertus, kontrabandininkus dažniausiai tenka paleisti, jei jie sulaikomi tarptautiniuose vandenyse. Dar daugiau – kartais juos tenka gelbėti, nes pastebėję, jog gali būti sučiupti jie kartais tiesiog nuskandina savo laivus.
.jpg){kind=link}
