Isivaizduokite, kad turite parduotuvę, prie kurios nuolat būriuojasi paaugliai. Jie nieko niekada neperka, visada palieka netvarką ir dar kabinėjasi prie jūsų klientų. Kaip su jais susitvarkytumėte? Į šį klausimą 2005 metais atsakė britas Howardas Stapletonas, kuris sukūrė prietaisą, garsu išbaidantį vaikus ir paauglius, bet ne suaugusius žmones.
Kartą penkiolikmetė Howardo Stapletono dukra ėjo į parduotuvę nupirkti pieno, kai prie jos ėmė kabinėtis 12-15 metų paaugliai. Tokie susidūrimai su maištaujančiu jaunimu nėra reti – tikriausiai ir jūs juos pamenate. Tai paskatino Stapletoną sukurti prietaisą, kuris tapo žinomas kaip The Mosquito (liet. Uodas).
Iš tikrųjų, įkvėpimą šio prietaiso kūrimui Stapletonas surado savo vaikystės prisiminimuose. Kartą dar būdamas visai mažas jis lankėsi gamykloje. Ten jis išgirdo siaubingą aukšto dažnio garsą, kurį skleidė ultragarsinis plastiko virinimo aparatas. Stapletonas mikliai apsisuko ir išėjo, o suaugusieji liko nesupratę, kas berniukui neįtiko – jokio nemalonaus garso jie negirdėjo.
Iš tikrųjų, jokios mistikos ten nėra ir viskas labai paprasta. Žmogaus klausa su laiku prastėja – niekas neturi imuniteto laikui. Vaikai girdi platesnį dažnių diapazoną nei suaugusieji. Kai jaunas žmogus dar gali girdėti ir 20 kHz dažnio garsus, sulaukęs vidutinio amžiaus jis jau girdės tik iki maždaug 14-15 kHz. Aišku, yra išimčių – yra ir jaunų žmonių, kurie sunkiai girdi aukšto dažnio garsus, yra ir vyresnių žmonių, kurie išlaiko jaunatvišką klausą. Tačiau dauguma 25 metų sulaukusių žmonių jau negirdi 20 kHz garso.
Howardas Stapletonas atliko eksperimentus su savo vaikais ir nustatė, kad geriausias dažnis The Mosquito prietaisui – apie 17,4 kHz. Ir būtent tokį garsą skleidžia komercinis prietaisas, parduodamas JAV, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje ir keliose kitose šalyse. Vienintelė šio prietaiso paskirtis – jaunų žmonių atbaidymas ir, kaip teigia jo naudotojai, tai jis atlieka labai gerai.
Tas labai erzinantis 75-108 dB cypimas įprastai girdimas maždaug 43 metrų spinduliu, o pašalinus vieną garso pertvarėlę jis tampa nepakenčiamas ir 60 metrų atstumu aplink The Mosquito. Žmonėms iki 18 metų tas garsas yra nepakenčiamas, 18-25 metų žmonės jį gali girdėti, bet jis jų beveik neerzina. O vyresni žmonės net nežino, kodėl vaikai taip nekenčia to prietaiso ir kodėl jis turi būti paslėptas narve. Nors, aišku, yra išimčių – The Mosquito gamintojas yra užfiksavęs ir 68 metų moterį, kuri šiek tiek girdėjo prietaiso cypimą.
Aišku, nieko nenustebinsime pasakę, kad The Mosquito sulaukė daug priešininkų. Visų pirma, ne visi vaikai ir paaugliai pridaro problemų – kai kurie ateina tik apsipirkti ar šiaip pasėdėti ir pasikalbėti. Kai kurie ateina su tėvais – kodėl jie turi patirtį tokį nepatogumą? Be to, mokslininkai negali užtikrintai atsakyti, ar šis aukšto dažnio garsas tikrai nekenkia sveikatai. Yra buvę atvejų, kad vaikai patyrė skausmą, o tai nėra gerai. Ir politikai įvairiose šalyse ginčijasi, ar The Mosquito apskritai yra legalus – ar jis nepažeidžia žmogaus teisių ir ar tai nėra nemirtino poveikio ginklas (kaip akustinis ginklas LRAD).
Tačiau The Mosquito turi ir nemažai šalininkų. Jie teigia, kad šis prietaisas padeda parduotuvių ir šalia mokyklų esančių pastatų savininkams išvengti su vandalizmu susijusių nuostolių. The Mosquito naudotojai teigia, kad šis prietaisas nepažeidžia žmogaus teisių, nes juk ir taip yra vietų, kur vaikai ir paaugliai nėra laukiami – akustinis signalas yra kur kas švelnesnė priemonė už šunis ar elektrinę tvorą. Pats prietaiso išradėjas Stapletonas teigia, kad keletą jų pardavė ir Jungtinėms Tautoms, kurios juos sumontavo besivystančiose šalyse, kur nenuoramos paaugliai dažnai tramdomi ginklais.
Galbūt The Mosquito turi paskirtį, bet tikriausiai turėtų būti naudojamas tik tose vietose, kur to tikrai reikia. Juolab, kad žmonės nėra vieninteliai miestų gyventojai – kažin, kaip šis prietaisas veikia gyvąją gamtą.
