Aviacinės bombos – tai labai galingi ir efektyvūs ginklai. Per visą karo aviacijos amžių jos buvo tobulinamos – diegtos valdymo sistemos, kurta geresnė sprogstamoji medžiaga, gerintas korpusų efektyvumas. Bet ar žinojote, kad karyboje jau seniai naudojamos ir betoninės bombos? Kam jos reikalingos? Ir kaip jos veikia?
Betoninės bombos buvo naudojamos dar praeito amžiaus pradžioje. Savo forma jos atkartojo įprastas bombas, nors galėjo pasižymėti ir santykinai unikalia išvaizda. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą betoninės bombos jau buvo naudojamos pratyboms.
Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl įvairios karinės pajėgos naudoja betonines bombas – pratybos ir mokymai. Sprogstanti amunicija yra brangi ir vienkartinė. Tuo tarpu betoninės bombos gali būti surinktos ir naudojamos dar kartą. Betonas yra palyginti pigi medžiaga. Svarbu ir tai, kad betoninės mokomosios bombos yra saugesnės.
Tai reiškia, kad klaidos kaina yra žymiai mažesnė – tai svarbu ne tik mėtant bombas, bet ir jas transportuojant. Juk mokymuose dalyvauja nepatyrę kariai, todėl betoninės bombos jiems padeda įsisavinti žinias ir tobulinti įgūdžius be nereikalingo streso, susijusio su menamu ar realiu amunicijos pavojingumu. Be to, ir taikinių atstatinėti ar kraterių užkasti nereikia.
Antrojo pasaulinio karo metu betonines bombas naudojo kelios šalys – Vokietija, JAV, Jungtinė Karalystė. Štai vokiškos mokomosios bombos ZC 50 ir ZC 250 tiksliai pamėgdžiojo balistines tikrų bombų savybes, tačiau nesprogdavo. Jos galėjo būti komplektuojamos su dūmų kapsulėmis ar kitais žymekliais, kurie parodydavo tikslią bombų kritimo vietą ir leisdavo įvertinti, ar kariai būtų sunaikinę taikinį.
Mokomąsias betonines bombas skirtingų šalių pajėgos naudoja ir šiandien. Vėlgi, jos padeda kariams susipažinti su aviacinių bombų transportavimo, saugojimo ir pakrovimo subtilybėmis. Ir, žinoma, suteikia galimybę pigiai treniruoti bombonešių įgulas. Tačiau tikrai egzistuoja ir kovinių betoninių bombų.
Kovinės betoninės bombos
Kovinėmis vadiname tas betonines bombas, kurios yra naudojamos realiems taikiniams atakuoti. Tai nėra treniruočių įrankiai. Tai – tikrų tikriausi ginklai, naudojami tikruose karuose.
Vokietija kovines betonines bombas naudojo dar Antrajame pasauliniame kare. SC 10 dw, SBe 50 ir SBe 250 bombos turėjo betoninius korpusus su sprogiaja medžiaga viduje. Tai yra, betonas jose pakeitė tik metalinį korpusą. Betoninės bombos leido taupyti metalą, kai jo labai trūko. Be to, jos buvo pigesnės ir pasižymėjo nebloga fragmentacija.
Kovinės betoninės bombos naudojamos ir šiandien. Jos veikia kaip kinetinė amunicija, naikinanti taikinius savo svoriu ir kritimo metu sukaupta energija (kaip anksčiau aprašytos metalinės Tingiojo Šuns bombos). Jos dažnai turi lazerines valdymo sistemas, kurios stipriai pagerina jų tikslumą. Tai yra labai svarbu, nes šalia taikinio nukritusi betoninė bomba nepadaro jokios žalos.
Betoninės bombos naudojamos dėl jų saugumo ir tikslumo. Tankiai gyvenamose vietose galima naikinti atskirus pastatus ar šarvuotąją techniką, nesukeliant žalos aplinkai. Tai yra, betoninės bombos leidžia naikinti miestuose besislepiančią artileriją ar šarvuotąją techniką, nesukeliant didelių nuostolių civiliams. Prancūzija betonines bombas taip 2011 metais naudojo Libijoje.
Kinetinė amunicija bus svarbi ir ateities karyboje, nes manoma, kad vis daugiau konfliktų vyks miestų aplinkoje. Betoninės bombos sumažina priešo galimybės slėptis tarp civilinių pastatų. Be to, betonas yra pakankamai pigi medžiaga, nors didžiąją tokios bombos kainos dalį vis tiek sudaro valdymo sistema.
